REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnius nesibaimina Neapolio likimo

Vilniui Italijos mieste Neapolyje kilusi atliekų krizė negresia. Bent jau kol neužpildytas Kazokiškių sąvartynas. Kur dėsime šiukšles vėliau, politikams atrodo dar per anksti svarstyti, rašo „Vilniaus diena“.

REKLAMA
REKLAMA

Atliekų deginti nesiruošia

Šalia naujojo sąvartyno įsikūrusių gyventojų bendruomenė nenuleidžia rankų ir kovoja toliau, kad šalia kaimo nebūtų pilamos vilniečių šiukšlės. O sostinės politikai savo veiksmais rodo trumparegiškumą ir alternatyvų, kur dėti buitines atliekas, svarstymai virsta paprasčiausiu politikavimu ar sąskaitų suvedinėjimu. Dar šį mėnesį miesto tarybai turėtų būti pakartotinai svarstyti pateiktas klausimas: leisti ar neleisti atlikti atliekų deginimo gamyklų poveikio aplinkai studiją.

REKLAMA

Deginimas bemaž visoje Europoje yra pagrindinis būdas tvarkyti komunalines atliekas, kurios yra alternatyvi kuro rūšis. Lietuva – viena iš penkių Europos Sąjungos narių, kuriose buitinės atliekos nedeginamos, o verčiamos į sąvartynus.

Panašu, kad Vilnius nenori pasinaudoti Europos šalių patirtimi ir ištirti galimą atliekų deginimo poveikį aplinkai. Apie nenorą leisti atlikti galimybių studiją vakar pasisakė sostinės tarybos konservatoriai. Jie teigė ieškantys politinių sąjungininkų, taip pat nepritariančių sprendimui leisti išsiaiškinti, ar atliekų deginimas duotų daugiau žalos ar naudos.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes nebūtume prieš atliekų deginimo gamyklos statymą. Gal tai ir geras būdas tvarkyti šiukšles. Tačiau nenorime, kad tai darytų nepasitikėjimą keliančios verslo grupuotės“, – per vakar surengtą spaudos konferenciją kalbėjo miesto tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos vadovas Kęstutis Masiulis.

Pasigedo kontrolės

K.Masiulis pasakė dar vieną argumentą, kodėl nenorima net kalbėti apie atliekų deginimą. Jo teigimu, aplinkos taršos šaltiniai mažai kontroliuojami. Antai medicinos atliekų utilizavimo gamykla – labai moderni, tačiau aplinką teršia taupydama filtrams. Konservatoriaus nuomone, taip galėtų elgtis ir atliekas deginanti gamykla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Savivaldybė turi imtis daugiau atsakomybės kontroliuojant taršos šaltinius. Reikėtų sudaryti padalinį, kuris rūpintųsi šia veiklos sritimi“, – teigė K.Masiulis.

Jo nuomone, rengti poveikio aplinkai studiją taip pat turėtų savivaldybė. Būtų sudaryta kompetentingų specialistų grupė, kuri viską išanalizuotų. K.Masiulis norėtų, kad tiriant poveikį aplinkai dalyvautų ir politikai bei gyventojai. Ar tokie tyrimai būtų objektyvūs, konservatorius nepasakė.

Atliekų deginimo gamyklą pasiūlyta statyti Gariūnuose, šalia termofikacinės elektrinės. Specialistų nuomone, ši vieta būtų tinkamiausia – čia jau yra reikiama infrastruktūra. Netoli ir nuotekų valymo įrenginiai, kurių nusodintą dumblą galima naudoti kaip alternatyvų kurą.

REKLAMA

Tačiau K.Masiuliui užkliuvo ir vietos tinkamumas. Jis įžvelgė galimų neskaidraus verslo sąsajų, todėl mano, kad gamyklą būtų galima statyti ir kitoje vietoje.

Gamyklų tik daugėja

Sostinės politikai, nesigilinantys, kokią ekonominę ir socialinę naudą galėtų duoti alternatyvus atliekų tvarkymo būdas, kalba, kad Europoje atliekų deginimo gamyklų mažėja.

Europos komunalinių atliekų deginimo gamyklų konfederacijos duomenimis, šiuo metu daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų veikia Prancūzijoje – net 128. Švedija dabar turi 29 tokius fabrikus ir šiuo metu stato dar šešis; Ispanijoje veikia aštuoni šios paskirties fabrikai, statomi dar du.

REKLAMA

Vokietija, turinti 67 atliekoms deginti skirtas gamyklas, planuoja statyti šešis naujus fabrikus. Italijoje stovi 47 gamyklos, planuose – dar keturios. Kaip išeitis iš susidariusios šiukšlių krizės Neapolyje įvardijamos atliekų deginimo gamyklos statybos. Viena priežasčių, kodėl šiame mieste susidarė nepaprastoji padėtis, – tai, kad politikai iki šiol neįgyvendino pažadų jau praėjusiais metais pastatyti atliekų deginimo gamyklą.

Deginti apsimoka

Prieš kurį laiką prie savivaldybė žmonės piketavo prieš atliekų deginimo gamyklos statybą. Buvo teigiama, kad tokia gamykla ypač terš aplinką, darys neigiamą poveikį gyventojų sveikatai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kauno technologijos universitetas (KTU) pagal Aplinkos ministerijos užsakymą yra atlikęs pirminę galimybių studiją. Konstatuota, kad nedeginamos komunalinės atliekos pūva sąvartynuose ir taip pat teršia aplinką, be to, išsiskiria į atmosferą šiltnamio efektą skatinančias metano dujas ir ypač nuodingus dioksinus. Tai galima pajusti važiuojant magistrale Vilnius–Kaunas ties Kariotiškių sąvartynu. Šiuos procesus sunku kontroliuoti, o kenksmingas medžiagas sudėtinga surinkti ir utilizuoti.

Atliekas deginant, degimo procesas yra valdomas, o nesudegę teršalai neutralizuojami ir surenkami dūmų valymo filtrų. Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaidomi ir į aplinką nepatenka. Deginimo atlieka – šlakas gali būti naudojamas tiesiant kelius.

REKLAMA

Siekiant sumažinti komunalinių atliekų poveikį aplinkai, buvo priimta nauja Europos Sąjungos direktyva dėl atliekų deginimo, kuri nustatė labai griežtas teršalų išmetimo normas. Naujai statomose gamyklose apie 70 proc. visos įrangos sudaro įvairūs valymo įrenginiai ir filtrai, skirti deginant susidarantiems kenksmingiems produktams neutralizuoti.

KTU specialistų nuomone, komunalinių atliekų deginimo gamykla padėtų spręsti sostinės gyventojams aktualią problemą. Šioje gamykloje būtų galima deginti nuotekų valymo dumblą – sumažinti dvoką, sklindantį iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų dumblo aikštelių.

Vladas Šerelis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų