„Aš labai atsargiai kalbu apie laikinuosius mokesčius, juo labiau, kad aš pasakiau, jog tai yra maždaug 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto artimiausius šešerius metus ir 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto vėliau, jau ilgą laikotarpį. Aš sakyčiau, kad jeigu kas nors ir galėtų būti laikina, tai laikinas galėtų būti skolinimasis investicijoms ir panašūs dalykai, bet tai, kas yra pastovu ir prognozuojama, jog bus pastovu dešimtmečius, turbūt taip galima sakyti, tai man atrodo, tas laikinumas.... Žinot, kad paskui nebūtų kaip Andriui Kubiliui. Aš tikrai nuo tokių įsipareigojimų norėčiau susilaikyti“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Būdamas premjeru 2008-2012 metais A. Kubiliaus vadovaujama valdančioji dauguma padidino pridėtinės vertės mokestį nuo 18 iki 21 proc., tačiau kalbėjo, kad tai laikinas sprendimas, kol šalis išsikapstys iš finansų krizės. Tačiau vėliau nei A. Kubilius, nei kiti premjerai šio mokesčio niekada nesumažino.
Pirmadienį premjerė I. Šimonytė pakvietė visų politinių partijų lyderius, profesinių sąjungų atstovus ir darbdavius aptarti, kaip Lietuva finansuos gynybą, nes jeigu Rusija nugalėtų Ukrainą, tai Baltijos šalims grėstų didelis pavojus, nors jos visos priklauso NATO.
Lietuva yra apsisprendusi sukurti sausumos diviziją ir jos sudėtyje sukurti tankų batalioną, iki 2026 metų pabaigos reikia sukurti infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, kartu dar įgyvendinama šaukimo reforma, būtina aprūpinti aktyvųji kariuomenės rezervą. Visam tam reikia papildomų lėšų.
Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 milijardų eurų, bet į tai patenka 134,8 milijonų eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.
