REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per mėnesį Latvijoje ir Estijoje įsteigiama po 1,6 tūkst. naujų įmonių, Lietuvoje – 1,3 tūkst.

Per mėnesį Latvijoje ir Estijoje įsteigiama po 1,6 tūkst. naujų įmonių, Lietuvoje – 1,3 tūkst.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento vadovas Sigitas Žutautas sako, kad Lietuva atsilieka, nes vėliau už šalis kaimynes pradėjo gerinti verslo aplinką.

REKLAMA

– Kokių tendencijų, jūsų nuomone, atskleidžia naujų verslų statistika? Ar iš jos galima spręsti apie lietuvių verslumo lygį?

– Lietuvoje daugėja steigiamų įmonių, vejamės latvius ir estus, nors nuo jų dar atsiliekame. Viena to priežasčių – teisinės bazės pasikeitimai: susiaurintos galimybės vykdyti verslą su verslo liudijimu, verslo aktyvumą skatino ir mažųjų bendrijų atsiradimas. Tačiau dar viena svarbi priežastis – jaunimo entuziazmas kuriant įmones.

REKLAMA
REKLAMA

Verslumo Lietuvoje dar nebus per daug ateinančius kelerius metus. Todėl džiaugiuosi matydamas, kai žmonės, nebegalintys ar nebenorintys dirbti samdomo darbo, besijaučiantys išsikvėpę, išdrįsta imtis savo verslo ir teikti paslaugas.

– Kokių verslo skatinimo priemonių Lietuva vis dar neišnaudoja?

– Galima sakyti, kad Lietuva išnaudoja visas verslo skatinimo priemones, tik klausimas, kiek jos veiksmingos. Galima pasinaudoti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų parama, įvairių institucijų ir organizacijų pagalba. Visi puikiai suprantame, kad jaunas verslas yra gana rizikingas, nesvarbu, ar jį kuria žmogus, turintis patirtį, ar ne. Pagal teoriją iš penkių įmonių išgyvena tik viena, kitos tinkamai neišplėtoja veiklos ir bankrutuoja. Todėl valstybei būtų naudinga apskaičiuoti, kiek verta skatinti kurti verslų: ar kuo daugiau, kad dalis jų „pravalgytų“ lėšas ir bankrutuotų, ar mažiau, bet iš jų garantuotai išgyventų didžioji dalis. Deja, realybėje tokį idealų modelį pasiekti sudėtinga, todėl geriau, kad verslų būtų steigiama kuo daugiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Privatus sektorius taip pat skaičiuoja, kad ir kas jie būtų: verslo angelai, rizikos kapitalo įmonės, bankai. Jiems svarbiausia – investicinė grąža, kai valstybė vykdydama politiką turi įvertinti ne tik tiesioginę naudą, bet ir sukurtas darbo vietas, sutaupytas socialinės paramos lėšas, apskritai bendrą gerovę.

– Gal reikėtų ne tik skatinti verslą, bet ir mažinti jam administracinę naštą?

– Naujai įsteigtos įmonės, ypač viešojo maitinimo, ar kitos, kurioms keliami higienos reikalavimai, vos pradėjusios veikti sulaukia daugybės tikrintojų. Tai yra didžiulis biurokratinis barjeras, be to, verslininką kiekvienas tikrinimas išmuša iš vėžių.

REKLAMA

Jeigu kalbėsime apie apskaitą, manau, ji nėra komplikuota ar sudėtinga. Nesunku apskaičiuoti ir mokesčius. Be to, tie, kurie užsiima iš tiesų nedideliu verslu, renkasi individualią veiklą. Kitiems, žvelgiant ir iš įmonės valdymo pusės, verta turėti padorią, skaidrią ir verslą atspindinčią apskaitą. Tai ypač svarbu pačiam vadovui, kad pats savęs neapgaudinėtų.

Tačiau kitokių biurokratinių ribojimų yra daug: derinimų, leidimų ir pan. Jų galėtų būti mažiau.

– Pastebima, kad daugiausia naujų įmonių steigiama Baltijos šalių sostinėse. Kokia situacija mažesniuose miestuose? Ar juose verslumas nėra kritiškai mažas?

REKLAMA

– Mes buvome maloniai nustebę, kad 1 tūkst. gyventojų tenkančių įmonių skaičius Alytuje yra ne ką mažesnis nei sostinėje. Ir ši tendencija vyrauja jau kurį laiką. Lietuva yra tokia specifika, kad steigiamos mažos įmonės yra ganėtinai geografiškai paplitusios: jų nemažai yra Kaune ar Klaipėdoje. Tačiau sostinės visuomet yra traukos centras, čia verslui yra daugiau galimybių, daugiau turtingesnių vartotojų.

Latvijoje ir Estijoje verslas labiau koncentruojasi sostinėse. Ryga yra labai didelė, ekonomiškai pajėgi vartotojų prasme. Talinas šiek tiek mažesnis, tačiau jis, Tartu ir Pernu koncentruoja vartotojus, o tai reiškia, kad verslai paslaugas registruoja ten.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi smulkioms įmonėms šie metai buvo tikrai geresni nei praėję. Kitąmet situacija priklausys, kaip viskas susiklostys Europoje, nes esame labai atviri ir todėl labai priklausomi.

CV: Sigitas Žutautas

Po Verslo administravimo studijų Vilniaus universitete dirbo „Didžiojo ketverto“ tarptautinėse audito bendrovėse ir bankuose

2007–2009 m. – „DnB NORD banko“ valdybos narys

2009–2010 m. – „PZU Lietuvos“ generalinis direktorius

Nuo 2011 m. – „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius

Lietuvos Finansų analitikų asociacijos narys

NUOMONĖS: Kaip dar galima skatinti lietuvių verslumą?

Donatas Jankauskas, l.e.p. socialinės apsaugos ir darbo ministras:

Verslą gali pradėti didelė dalis Lietuvos gyventojų, tiesiog reikia turėti žinių, todėl gyventojų verslumo skatinimas naudojant finansų inžinerijos priemones, kurios derinamos su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje.

REKLAMA

Mindaugas Danys, vienas iš „Hub Vilniaus“ įkūrėjų

Lietuvoje vystosi perspektyvi startuolių ekosistema, todėl būtina plėtoti sąlygas, kuriose visi pradedantys technologinį verslą galėtų tobulėti. Bendradarbystės centrai sustiprina ryšius, suveda įvairių specialybių žmones, kurie sujungę savo idėjas pasiekia puikių rezultatų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų