Pradžia – su broliu
„Akistatoje“ jau ne kartą rašyta, kaip 21 metų Antanas Varnelis, būdamas kelis kartus teistas vagišius, 1992 metais, pėsčiomis bastydamasis po Šakių, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių ir Raseinių rajonus, per pusę metų nužudė 6 ir sunkiai sužalojo 3 vienkiemiuose gyvenusius pensininkus bei juos apiplėšė. Tų metų gruodį žudikas pagaliau buvo sučiuptas Kauno rajone. Specialistai nustatė jam įvairių psichikos problemų, bet pripažino esant pakaltinamą.
Kai 1994-aisiais vienkiemių gyventojų siaubas Antanas (23 m.) buvo sušaudytas, 4 metais jaunesniam jo broliui Pranui buvo 19 metų. Abu broliai augo 7 vaikus – 4 sūnus ir 3 dukras – turėjusioje šeimoje, bet vėliau nerūpestingi tėvai neteko teisės auginti savo atžalas. Bent jau sūnūs Pranas ir Antanas užaugo Viešvilės vaikų globos namuose (Jurbarko r.) ir Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje-internate (Šakių r.).
Pranas Varnelis nuėjo brolio pėdomis. 1992-aisiais jis, pradėdamas nusikaltėlio kelią, buvo brolio Antano bendrininkas. Tų metų liepą abu apšvarino Samuolynės kaimo (Šakių r.) gyventojo Ginto Č. namus – išnešė drabužių, maisto produktų, net ir po ranka papuolusius metalinius dangtelius stiklainiams uždaryti. Už šį nusikaltimą Pranas greitai įkliuvo, o Antanui pavyko pabėgti. Tuomet ir pasipylė kraupiausi žudiko nusikaltimai, šiurpinę Lietuvą. Tad kas gali pasakyti, kad ir Pranas, jeigu būtų neįkliuvęs 1992-aisiais, nebūtų tapęs serijiniu žudiku kartu su broliu? Vagis ir plėšikas
Telšių rajone gimęs ir kadaise 9 klases baigęs Pranas, Šakių apylinkėse geriau žinomas Varniuko pravarde, pastaruoju metu gyveno svetimoje mirusių žmonių sodyboje Būdelės kaime (Plokščių sen., Šakių r.). Šeimos nesukūręs vyras niekur oficialiai nedirbo, tik uždarbiaudavo pas ūkininkus. Jis gyveno su 8 metais vyresniu panašių pomėgių Ramūnu Vosyliumi (46 m.) – teistu, vienišu, bedarbiu. Abu piktnaudžiaudavo alkoholiu.
Varniukas – dabar jau 7 kartus teistas nusikaltėlis. Už tą pirmąjį nusikaltimą, įvykdytą kartu su broliu, jis buvo nuteistas 2 metus kalėti, tačiau dėl amnestijos už grotų tuokart nepapuolė. Bet teismo malonė neatbaidė jaunuolio nuo naujų nusikaltimų. Jau 1996 metais Varniukas buvo nuteistas kalėti 6,5 metų už plėšimą ir tyčinį sunkų žmogaus sužalojimą. Vėliau, išėjęs į laisvę, vėl vogė ir plėšė, tad vėl vis sugrįždavo į „zoną”.
Paskutinįkart P. Varnelis į laisvę išėjo 2010-ųjų kovą. Tada naujos, bet švelnios bausmės jis vėl sulaukė 2011-ųjų spalį – buvo įpareigotas neatlygintinai dirbti viešuosius darbus, o dėl naujo nusikaltimo – pažįstamo pensininko Vito Jono Tamulevičiaus (70 m.) apiplėšimo – šių metų kovo 27-ąją buvo vėl sulaikytas, po to suimtas ir dabar, tebegyvendamas už grotų, išgirdo Šakių teismo nuosprendį – kalėti 3 metus ir 3 mėnesius. Kadangi suėmimo „laikrodis” plėšikui tiksi jau nuo kovo pabaigos, tai jau apie 7 mėnesius paskirtosios bausmės jis atlikęs. Į laisvę Varniukas turėtų „išskristi“ 2017-ųjų vasaros pradžioje.
Kaltas „Debesėlis“
Minėtą V. J. Tamulevičių, pravarde Suodžius, P. Varnelis nuskriaudė šių metų vasarį ir kovą. Pirmiausia pažįstamą pensininką, neturintį savo nuolatinės pastogės ir besiglaudžiantį pas vis kitus Plokščių kaimo žmones, girtas Varniukas apiplėšė vasario 11-osios popietę – smaugė, trenkė į nosį, pargriovė ir atėmė 136 litus, iš kurių šešis pensininkas iš pradžių lyg ir buvo davęs sugėrovui P. Varneliui, bet netrukus persigalvojo.
O antrą kartą – kovo 22-osios vidurdienį – girtas Varniukas vėl mušė užkluptą Suodžių, nes labai pyko sužinojęs, kad po pirmojo atvejo Suodžius kreipėsi į policiją. Tuokart Varniukas daužė ir spardė „skundiką”, parvertė ant nugaros ir šokinėjo aukai ant krūtinės, išmušė dantis. Anot V. J. Tamulevičiaus, jis net sąmonę buvo praradęs. Vėliau, kai atsipeikėjo, iškart patraukė skambinti į policiją, nes labai norėjo, kad jo skriaudikas būtų pamokytas – įkalintas.
Pats P. Varnelis teisme bandė švelninti savo padėtį. Teisiamasis aiškino, jog Suodžius pats jam davė per 6 litus smulkiomis monetomis, kad P. Varnelis galėtų nupirkti vyno „Debesėlis“, kurio tądien kartu jau buvo gėrę. Esą po akimirksnio pensininkas persigalvojo, bet paskui vėl leido pasiimti. O daugiau pinigų iš pensininko Varniukas neprašęs, bet kai iš Suodžiaus kelnių kišenės iškritę 130 litų, tai ir juos priglaudęs.
O dėl antro įvykio Varniukas paaiškino, kad „Suodžius jam buvo jau labai įsikyrėjęs“. Tiesa, kaltinamasis dar pridūrė, kad dėl visko buvo kaltas išgertas „Debesėlis“, nes jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų smurtavęs.
P. Varnelis toje pačioje byloje buvo apkaltintas dar ir sužalojęs pažįstamą moterį, kuri buvo kartu, kai buvo sumuštas pensininkas V. J. Tamulevičius. Mat šį moteris gynė nuo Varniuko, tad kliuvo ir jai. Net šonkaulis lūžo, prireikė medikų pagalbos. Bet vėliau moteris teigė jokių pretenzijų Varniukui nebeturinti, o šis įtikinėjo teismą, kad ji susižalojusi pati, kai pargriuvusi būdama girta.
Bet teismas P. Varnelio paaiškinimą vertino tik kaip siekimą išvengti griežtesnės bausmės, o moters atlaidumą – kaip baimę, įsivėlus į nemalonius santykius su kriminaline praeitimi turtingu P. Varneliu. Be nelaisvės bausmės, P. Varnelis dar įpareigotas atlyginti žalą apiplėštam pensininkui V. J. Tamulevičiui – sumokėti 480 litų.
Mirtinas šūvis
Beje, Šakių policijoje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pensininko V. J. Tamulevičiaus apiplėšimo, tyrimas buvo paženklintas skandalingu įvykiu – kovo 27-osios naktį tarnybiniu ginklu buvo nušautas niekuo dėtas žmogus, jau minėtas P. Varnelio bičiulis R. Vosylius. Jiedu jau ne vienerius metus kartu gyveno mirusių savininkų sodyboje Būdelės kaime.
Ši tragedija greičiausiai nebūtų įvykusi, jeigu po apiplėšimo įskųstas P. Varnelis apie savaitę nebūtų vengęs akistatos su Šakių policininkais. O šie, nutarę galiausiai baigti su P. Varneliu žaisti gauduką, nepatingėjo patys atvykti į atokų Būdelės kaimo vienkiemį. Tai padarė naktį, nes tik tokiu metu tikėjosi iš pasalų užklupti P. Varnelį, dienomis mėtydavusį pėdas.
Patyręs Šakių policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Vidmantas Skeirys (42 m.) nutarė eiti į vidų, o du kiti pareigūnai su tarnybiniu šunimi liko laukti lauke, kad galėtų sulaikyti P. Varnelį, jeigu šis spruktų iš namo. Mat jis, būdamas girtas, elgdavosi agresyviai.
Vos policininkas V. Skeirys įžengė į kambarį pro neužrakintas duris, iš užstalės pakilęs girtas (nustatytas sunkus girtumas – 2,8 promilės alkoholio) P. Varnelis puolė jį – akimirksniu kilo grumtynės. Tuoj pat nuaidėjo šūvis, o netrukus paaiškėjo, kad kulka mirtinai sužalojo kambaryje prie stalo snūduriavusį R. Vosylių. Esą ginklas iššovęs, kai P. Varnelis bandęs nuginkluoti pareigūną. Tada į kambarį įbėgo ir antrasis policininkas.
Po lemtingojo šūvio pareigūnams nepavyko atgaivinti į krūtinę sužeisto R. Vosyliaus, niekuo nebegalėjo padėti ir medikai.
R. Vosylius, beje, buvo P. Varnelio įvykdytų pastarųjų nusikaltimų liudytojas, drauge vaišinęsis „Debesėliu“ ir matęs, kas vyko. Iki savo žūties R. Vosylius dar spėjo liudyti – jis kalbėjo savo draugo naudai. Nukentėjęs pensininkas ir pretenzijų dėl šonkaulio lūžio atsisakiusi moteris R. Vosyliaus nieko nekaltino – tikino, kad šis nebuvo P. Varnelio bendrininkas. Tad žmgus žuvo tikrai labai apmaudžiomis aplinkybėmis.
Ikiteisminis tyrimas dėl R. Vosyliaus žūties dar nebaigtas, tad ką kaltinti – vis dar neaišku.
Tik faktai:
P. Varnelio, Varniuko, brolis Antanas Varnelis, vienkiemiuose užpuldinėjęs ir žudęs žmones, įkliuvo, kai užklydo į vieną Muniškių kaimo (Kauno r.) sodybą.
Tomis dienomis laikraščiuose buvo ne kartą išspausdinta ieškomo serijinio žudiko A. Varnelio nuotrauka, tad Muniškių sodyboje pamatytą svečią atpažino du ten gyvenę paaugliai broliai.
Vaikai iškart pasakė tai savo dėdei, o tada žinia pasklido, į sodybą sugužėjo daugiau vietos gyventojų ir žudiką sulaikė.
Sulaikytojo vatinuko kišenėje buvo rastas, kaip vėliau paaiškėjo, prieš keletą dienų nužudyto senuko turtas – auksiniai žiedai, grandinėlė, piniginė, peilis, kitų, beje, kruvinų, daiktų.
Sulaikytas žudikas Kauno rajono pareigūnams nesispyriodamas pasakojo, kur, ką ir kaip nužudęs, ką pagrobęs.
Beje, už suteiktą ypač vertingą informaciją, kurios dėka buvo sučiuptas A. Varnelis, broliams Rolandui ir Donatui Novikovams „Akistata“ tuokart paskyrė po piniginę premiją.
„Akistatos“ žiniomis, kadaise išbarstyti Aldonos Varnelytės vaikai, netekę tėvų globos, vienas su kitu artimesnių ryšių nebepalaikė.
Irena ZUBRICKIENĖ
