• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo metų pradžios mokestis už vandens išteklius, naudojamus komercijai, brangsta kone du šimtus kartų: nuo 6 centų už išgauto vandens kubinį metrą iki 10,8 lito. Kai kurios vandenį parduodančios įmonės svarsto perkelti verslą į Latviją, kur mokesčių aplinka kitokia. Vartotojai nerimauja, ar dėl pabrangusių išteklių, nebrangs karštas vanduo?

REKLAMA
REKLAMA

Ypatinga skuba

Prieš pat Naujuosius, gruodžio 20 dieną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas. Jomis padidinti mokesčio tarifai už kai kuriuos valstybinius gamtos išteklius. Tarp jų – vandens.

REKLAMA

Iki šiol vandens išteklių mokestis buvo vienodas visiems – 0,06 lito už išgauto požeminio vandens kubą. Vieninteliai mineralinio vandens gamintojai mokėjo 10,8 lito.

Dabar mokesčio tarifas už juridinių asmenų naudojamą požeminį vandenį, supilstytą į tarą komerciniams tikslams, didėja iki 10,8 lito už kubinį metrą, už kitą požeminį vandenį – iki 0,24 lito. Taip šaltinių ar požeminio geriamojo vandens tiekėjai prilyginti mineralinio vandens gamintojams.

REKLAMA
REKLAMA

Svarsto išsikelti į Latviją

„Skaudus šuolis nuo 6 centų iki 10,8 lito“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Sigitas Tvarijonavičius, bendrovės „Sileka“, geriamojo vandens gamintojos, vadovas.

Verslininkas mano, jog įmonės turės „suvalgyti“ šitą mokestį, nes produkcijos kainos didinti negalės – neįpirks pirkėjai. „Mažės įmonių pelningumas, reikės atleisti darbuotojų, – sako verslininkas.– Eilinį kartą mažės mūsų verslo konkurencingumas.“

„Sileka“ daug investuoja į vandens kokybę, investicijas turės stabdyti. Verslininkas neslepia, jog svarsto gamybą iškelti į Latviją: „Jeigu nereikia Lietuvai žmonių, nereikia verslo išlaikyti, ką daryti? Latvijoje ir žemė, ir darbo jėga pigesnė, ir tokio mokesčio nėra.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonės vadovas skaičiuoja, jog sąnaudos, pavyzdžiui, vienam 19 litrų geriamojo vandens buteliui gaminti padidės 40–50 centų.

„Mums tai labai dideli pinigai, – sako S. Tvarijonavičius. – Vandens tiekėjams gal paprasta šį mokestį užkrauti vartotojams, pridėti prie kubo kainos. Kaip man jį pridėti prie kiekvieno butelio? Vanduo jau ir taip pakankamai brangus. Kaip žmogui pasakyti, kad kainą didinsiu, kai ekonominė padėtis negerėja? Tegul ir supras, kad tai – „valdžios mokestis“, bet aš su savo produktu juk gražiau dėl to neatrodau.“

REKLAMA

Verslininkui pikčiausia, kad išteklių mokesčiai padidinti be jokio pereinamojo laikotarpio: „Jeigu dar truputį kvėpuoji, tai reikia pribaigti. Dar liko oras, gal ir jį apmokestins?“

Klausimų kyla ir vandens tiekėjui

Požeminio vandens, kuris tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpoms šildyti, mokesčio tarifas išliko 0,06 lito už kubinį metrą, tačiau neaišku, kokia kaina vandenį pirks bendrovė „Šiaulių energija“. Ši karšto vandens gamintoja vandenį iki šiol perka kaip juridinis asmuo. O juridiniams asmenims išteklių mokesčio tarifas didėja iki 24 centų, vadinasi, jiems turėtų didėti ir perkamo vandens kaina.

REKLAMA

Jonas Matkevičius, bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius, sako, kad jau kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad įskaičiuotų padidėjusį išteklių mokestį į tarifą: „Tuos pinigus mes turime susirinkti.“

Dabar gyventojai už suvartotą vandens kubą moka 5,48 lito (be 21 procento PVM), o juridiniai asmenys – 5,38 lito.

Jeigu „Šiaulių energijai“ bus taikomas padidintas išteklių tarifas, kokia bus su karšto vandens kaina? Į tą klausimą dar negali atsakyti nė Savivaldybės Ekonomikos skyrius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiaulių vandenys“ per metus išteklių mokesčių valstybei sumokėdavo 400 tūkstančių litų. Preliminariai skaičiuojama, kad dabar reikėtų mokėti per milijoną litų, jeigu „Šiaulių energija“ pirks vandenį, kaip juridinis asmuo. O jeigu ne – 850 tūkstančių litų.

citata: „Dar liko oras, gal ir jį apmokestins?“

Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas: Tegul nepradeda išsidirbinėti

– Vandens išteklių mokestis buvo tik 6 centai už kubinį metrą, o kai tas kubinis metras išpilstomas į butelius, tai mokame 1,5 lito už litrą. Tegu verslininkai nustoja verkti – pasižiūri į savo pelnus.

REKLAMA

Vanduo yra valstybės išteklis – mūsų visų. Valstybė turi teisę disponuoti savo ištekliais taip, kaip jai atrodo racionaliausia, ir taip parašyta Konstitucijoje. Dar turime biudžeto problemas spręsti.

Noriu priminti, kad vandens ištekliai išžvalgyti valstybės lėšomis, dar sovietmečiu įdėtos didžiulės lėšos, kiek gręžinių padaryta. Tie, kurie eksploatuoja požeminį vandenį, neįdėjo nė cento – gavo gatavus išteklius.

Gyventojui, kuris kasdien vandenį vartoja gyvybinėms reikmėms, vanduo neturi brangti, ir tai mes išlaikėme. Jeigu vandenį parduoda karštam vandeniui ruošti, tai mokestis toks pat išlieka. Tegu tiekėjai nepradeda išsidirbinėti. Tegu tik pabando bent centu branginti gyventojams vandenį. Jeigu jiems neaišku, tegu atvyksta ir išsiaiškinsime.

REKLAMA

Kiti padidinti išteklių mokesčių tarifai

Už vieną kubinį metrą durpių tarifas padidintas nuo 0,62 iki 2 litų.

Už vieną kubinį metrą žvyro — nuo 0,6 iki 1,12 lito.

Už vieną kvadratinį metrą dolomito — nuo 1,3 iki 2,5 lito, anhidrito — nuo 3,04 iki 5 litų, klinties — nuo 1,73 iki 2,09 lito.

Padidinti mokesčio tarifus ir už molį, sapropelį, smėlį, statybinį gruntą.

Gintarui, kreidos mergeliui, opokai, smėliui, kuris skirtas stiklui gaminti, mokesčio tarifai nesikeičia.

Požeminio vandens ištekliai

Statistikos departamento duomenimis, ištirti Lietuvos požeminio vandens ištekliai kaip turtas vertinami 31,5 milijardo litų. Tai sudaro 15,7 procento viso Lietuvos valstybės nacionalinio turto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu realiai vandeniu centralizuotai aprūpinama 66— 75 procentų (pagal skirtingus šaltinius) Lietuvos gyventojų. Kiekvieną dieną patiekiama apie 0,39 milijono kubinių metrų vandens, t. y. maždaug po 150 litrų kiekvienam.

Visame pasaulyje kiekvieną dieną sunaudojama apie 154,6 milijono kubinių metrų požeminio vandens arba 3,4 procento bendro sunaudojamo gėlo vandens kiekio.

Daugiausia požeminio vandens Lietuvoje buvo suvartojama 1985— 1989 m. — arti 1 milijono kubinio metro per parą. Mažiausiai vandens suvartota 2004 m. — 0,33 milijono kubinių metrų per parą. Pastaruoju metu, lyginant su minimumu, vandens suvartojimas yra išaugęs apie 20 procentų.

Oficialiai vanduo tiekiamas iš 1022 viešųjų vandenviečių, iš kurių yra tik 100, kurių ištekliai žinomi.

Rūta JANKUVIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų