„Gazprom“ netekus Europos rinkos Rusijos valdžia aiškino apie „perėjimą į kitas rinkas“, tačiau kol kas tai įgyvendinti sunkiau negu pasakyti – nepaisant „rekordinių“ pajamų 2022-aisiais, kurios pasiekė 8 trln. rublių, grynasis pelnas krito net 72 proc., lyginant su 2021 m.
Maža to, ES sankcijos naftai ir dujoms galutinai įsigaliojo tik pačioje praėjusių metų pabaigoje, todėl jų poveikis labiausiai pasireiškė tik 2023-iaisiais. Vien oficialiais duomenimis, Rusijos biudžete per pirmus du metų mėnesius susiformavo 2,581 trln. rublių deficitas. Tai rodo milžinišką suplanuoto biudžeto nesurinkimo mastą, nes visiems metams buvo suplanuotas 2,925 trln. rublių deficitas.
Matydama tokius skaičius Rusijos valdžia ėmėsi veiksmų: šalies verslas jau nuo praėjusių metų pabaigos yra perspėjamas apie būtinybę „mokėti duoklę“ – vienkartinį mokestį į biudžetą už tariamą praėjusių metų viršpelnį.
Neseniai pasirodė pranešimai apie Rusijos Dūmos parlamentarų siūlymus didinti tarifus už dujas vidaus vartotojams. Tokių veiksmų Rusija gali būti priversta imtis dėl „Gazprom“ eksporto nuostolių. Rusijos parlamentaro Pavelo Zavalno teigimu, šie pakeitimai neturėtų paliesti gyventojų ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių. Nepaisant to, išaugus dujų tiekimo kainoms vidaus rinkai, brangtų ir pragyvenimas bei prekės.
P. Zavalnas akcentavo, kad anksčiau galiojusias lengvatas vidaus rinkai „Gazprom“ padengdavo iš eksporto gaunamų pelnų, kurių nebeliko.
