„Tikėtina, kad bandysime taisyti klaidas. (...) Tikėtina, kad taip (atmesime – ELTA)“, – Eltai teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Kaip skelbta, penktadienį šalies vadovas grąžino įstatymo leidėjams šį bausmes piktnaudžiaujantiems politikams švelninantį dokumentą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu. Pasirašytame dekrete G. Nausėda pabrėžia, kad BK pataisos priimtos neįvertinus galimų neigiamų pasekmių valstybės politinei sistemai, žmonių pasitikėjimui valdžios institucijomis ir kriminogeninei situacijai.
Taip pat kritikuojama tai, kad kartu su BK pataisomis nebuvo priimti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimai – be jų būtų panaikinta galimybė atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Visgi, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Girskienė tikino, kad parlamentas jau atsižvelgia į šias prezidento pastabas, mat ketvirtadienį bus svarstomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos.
„Nepalaikysime, nes antradienį jau pateiktos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos ir įstatymo projektui bus pritaikyta skuba. Mes atliepiame prezidento pastabas. Nematome tikslo dar kartą balsuoti dėl to paties dalyko, kuris ir taip bus patvirtintas“, – dėstė L. Girskienė.
Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šį klausimą žada komentuoti ketvirtadienį.
Tiesa, prezidento vertinimu nebuvo įvertinta ir tai, kokį poveikį įstatymas turės šiuo metu vykstantiems baudžiamiesiems procesams, kuriuose asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai netinkamo savivaldybių tarybų narių lėšų naudojimo.
Įstatymui grįžus į Seimą, parlamentarai sprendžia, ar atmesti prezidento veto, ar jam pritarti. Tam, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, siūlymą paskutinėje balsavimo stadijoje turi palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė nevienareikšmiškai vertinamas ir į „čekučių“ skandalą įsivėlusiems politikams palankias BK pataisas.
Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, būtų baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų.
Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Taip pat tokie nusikaltimai būtų perkvalifikuoti iš sunkių į apysunkius.
Po Seimo sprendimo opozicinėms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijoms atstovaujantys parlamentarai kreipėsi į prezidentą, prašydami vetuoti bausmes „čekutininkams“ švelninančias BK pataisas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
