Pastaraisiais metais nusistovėjusi centralizuotai perkamų vaistų sistema tapo aukso kasyklomis kai kuriems apsukriems verslininkams ir tarpininkams. Jie iš tarpininkavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir vaistų gamintojams kraunasi milijonus. Tačiau siūlymus tarpininkų atsisakyti sveikatos valdininkai vadina sunkiai įgyvendinamais, rašo „Lietuvos žinios“.
Galbūt neskaidrią pirkimo sistemą ne kartą kritikavo prezidentūra, su korupcija kovojančios visuomeninės organizacijos. Daugėjant lėšų brangiems vaistams įsigyti šis korupcijos židinys tampa dar pavojingesnis. Mat kartu didėja tarpininkų pajamos, vis labiau įsukančios sistemos smagratį. Milijonai plaukia pro šalį, nors tuo pat metu viešai kalbama apie lėšų moderniausiems vaistams trūkumą, o sunkiai sergantys ligoniai tiesiog grumiasi dėl galimybės patekti į jais gydomų laimingųjų gretas.
Lemia neoficialios derybos
Pernai centralizuotai perkamiems vaistams buvo skirta 62,45 mln. litų, šiemet tam jau numatyta 79,55 mln. litų. Pagal galiojančią tvarką lėšos paskirstomos remiantis SAM sudaromu ir sveikatos apsaugos ministro parašu tvirtinamu vaistų sąrašu. Ministerijoje šiuo metu veikia net trys komisijos, tvarkančios centralizuotą vaistų pirkimą, rašo „Lietuvos žinios“.
Tačiau, pasak LŽ šaltinių, tikruosius sprendimus dėl vaistų įtraukimo į sąrašus ir lėšų paskirstymo esą lemia susitarimai "po stalu". Formaliai centralizuotai perkamų vaistų kainos nustatomos atsižvelgiant į jų dydžius 6-iose pasirinktose valstybėse, tačiau realiai tikslios kainos nedeklaruojamos. Sudarant sąrašą stengiamasi parodyti, esą per derybas su gamintojais pasiekiama mažiausia kaina. Tačiau svarbiausia, kad derantis ne tik nustatomos kainos, bet ir neoficialiai parenkamas vaistus tieksiantis didmenininkas.
Anot LŽ pašnekovų, paprastai tai būna toks tiekėjas, kuris geba susitarti su SAM valdininkais dėl vaistų firmoms palankių medikamentų kiekio bei kainų ir tuo pačiu gauti nemažų nuolaidų iš vaistų gamintojų. Ši schema itin gerai veikia analogų neturinčių vaistų, kuriuos gali pasiūlyti tik vienas gamintojas, atveju. Tuomet tiekėjų konkurencija tampa praktiškai neįmanoma.
Teigiama, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) Viešojo pirkimo komisijai lieka formalus vaidmuo: čia skelbiamą atvirą konkursą vaistams tiekti esą laimi dar ministerijoje neoficialiai pasirinktas didmenininkas. Iš anksto susitarus dėl atitinkamam vaistui skiriamų sumų ir preliminarių kainų, toks tarpininkas pateikia geriausią siūlymą.
Kadangi monopoliniai vaistai gauna bene 80 proc. visų lėšų, juos tiekiančių didmenininkų veikla itin apsimoka. Kalbama, kad iš tokio verslo jiems nubyrantys dešimtys milijonų litų esą nusėda sandorių dalyvių kišenėse. Todėl ir gyvuoja vaistų kainas išpučianti bei trukdanti jų nupirkti pigiau ir daugiau sistema. Ji nenaudinga ne tik valstybei, žmonėms, bet ir vaistų kompanijoms, nes derėdamosi tiesiogiai su valstybe jos parduotų daugiau savo produktų, rašo „Lietuvos žinios“.
