• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lapkričio 8-osios vakarą Prancūzų kultūros centro rūsiukas prigužėjo ir mažų, ir didelių. Čia Ula Šimulynaitė pristatė savo trečiąją autorinę knygelę vaikams „Kotonai Paryžiuje“. Ant sienų - Paryžiaus prisiminimais dvelkiančios knygelės iliustracijos.

REKLAMA
REKLAMA


Audronė Jablonskienė

Prieš porą metų Ula debiutavo autorine knygele „Privataus Vaiduoklio gyvenimas“, kuri knygos meno konkurse pelnė pirmąją piniginę premiją „Gražiausios Lietuvos knygos 08“ kategorijoje. Jau kitais metais pasirodė „Privatus Vaiduoklis atostogauja“. Kol skaitytojai (maždaug 6-10 metų) spėliojo, kas vaiduoklio laukia trečiojoje knygoje, jaunoji rašytoja... šastelėjo į Paryžių, o iš ten atsivežė porelę kotonų (sakytume, katinų, bet vaikščiojančių stačiomis).

REKLAMA

- Ula, kodėl išdavei vaiduoklius?

- Neišdaviau. Trečioji knyga jau pusiaukelėje, bet visai nelauktai netikėtai atsirado tie kotonai. Iš pradžių - kaip atvirukas, kurį Valentino dienai užsakė Prancūzų kultūros centras. O kai gimsta personažai, jie tiesiog ima gyventi...

- Kad jie įsikurtų knygoje, turėjo pečius suremti net kelios institucijos – jau minėtas Prancūzų kultūros centras, Vilniaus miesto savivaldybė, LR kultūros centras.

REKLAMA
REKLAMA

- Prancūzai parūpino studiją Paryžiuje, Vilniaus meras – stipendiją, Kultūros rėmimo fondas parėmė pačios knygos išleidimą.

- Tai tavo pirmoji kelionė į Paryžių?

- Ne. Lankėmės su mama, kai buvau 10 metų. Vos tris dienas. Gyvenome viešbutėlyje Monmartre. Rytais pažadindavo šviežių bandelių kvapas. Išeinam pusryčiauti – viešbučio tarnautojas šaligatvį plauna...

- Koks Paryžius pasitiko antrą kartą?

- Balandžio mėnesį – žydinčiais kaštonais. Lyja ir lyja. Lietus šiltas, gražius senus namus gaubia švelni pilkšva šviesa. Spalvos prislopintos, pastelinės. Daug didelių erdvių, daug mažų jaukių gatvelių. Toks jausmas, kad viskas pažįstama. Iš knygų. Iš filmų. Nesinorėjo būti ten, kur sausakimša turistų. Todėl nelankiau Luvro, Monmartro, Eifelio bokšto, neužsibūdavau centre. Mano mėgstamiausi maršrutai – palei Seną, kurios krantinės toliau nuo centro beveik tuščios. Vaikščiodavau po 5 valandas kasdien. Nudrengiau dvi poras batų. Ypač malonu pasiklysti mažų gatvelių labirintuose, atrasti ypatingus kampelius. O paskui neri į metro – jis geriausias gidas, visada kur reikia ir nuves, ir parves.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kaip atsirado puikiosios iliustracijos?

- Klaidžiodama fotografavau, dariau eskizus pieštuku. Mano iliustracijose viskas autentiška - tiltai per Seną, Versalio rūmai, San Marteno kanalas, Monsuri parkas, senas kino teatras, kuriame kotonai žiūri Felinio „Romą“...

- Gal patyrei kokį nors ypatingą nuotykį?

- Patyrėme visos trys: aš, mama ir sesutė Rusnė. Jos atvažiavo manęs pasiimti, tuo pačiu kelias dienas paviešėti. Ir pavėlavome į lėktuvą! Kitas –- tik po dviejų dienų. Nutarėme – į Varšuvą, o jau iš ten - kaip nors... Varšuvoje atsiradome vakare, kalbos nemokame. Nusigavome į kažkokią autobusų stotį Varšuvos pakrašty. Į Vilnių – nė vieno autobuso, užtai pilna įtartinų žmogystų, kurie glaudžiu ratu apsupo prisiartinus prie bankomato. Bet kortelės - tuščios. Tikra laimė, kad mama turėjo Jurgio Giedrio telefoną. (Su Lietuvos kultūros centro Varšuvoje direktoriumi buvo susipažinusi darydama kažkokią parodą.) Atsiliepė vidurnaktį! Liepė čiupti taksi ir greitai – pas jį. Kai atvažiavome, paaiškino, kad buvom atsidūrusios pačioje baisiausioje Varšuvos vietoje. Sakė, dėkokite Dievui, kad sveikus kailius išnešėt. Nuramino, iškepė omletą, paguldė, pinigų paskolino. Ir dar sužinojome: po ilgos kelionės buvo sugrįžęs vienai vienintelei nakčiai, o ryt – vėl į kelionę. Tai argi nėra Dievo?!

REKLAMA

- Knygos priešlapyje – dedikacija „Tėvui, nespėjusiam aplankyti Paryžiaus“.

- Tėtis (dailininkas ir rašytojas Šarūnas Šimulynas, 1939-1999 - red. past.) dažnai pasvajodavo: perkam naują mašiną ir visa šeima – į Paryžių. Bet jo svajonė taip ir neišsipildė. Beje, tą Privatų Vaiduoklį jis man pasufleravo. Vartydama tėčio rankraščius radau taip pavadintą paveikslo eskizą...

P.S. Knygų „Privataus Vaiduoklio gyvenimas“ ir „Kotonai Paryžiuje“ iliustracijos konkurso būdu atrinktos dalyvauti iliustratorių parodoje Lietuvos stende 2011 m. tarptautinėje knygų vaikams mugėje Bolonijoje (Italija).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų