Lietuvos energetikos agentūros (LAE) Energetikos duomenų analizės centro l. e. p. vadovas Vytenis Gudelis naujienų portalui tv3.lt gyventojams dar kartą priminė, kad nuo 2023 m. liepos mėn. valstybės kompensacijos elektros energijos kainai nebėra taikomos.
Pasak pašnekovo, net ir tuo atveju, jei tiekėjai vienašališkai sumažino tarifus pagal neseniai įsigaliojusias Elektros energetikos įstatymo pataisas, sutarčių nepakeitę vartotojai už elektros energiją vis tiek sumokės daugiau, negu sutartis patikslinę gyventojai.
LAE atstovas atkreipia dėmesį, kad tokia situacija rinkoje susiklostė dėl skirtingų priežasčių:
- nepriklausomi tiekėjai yra nurodę, kad tarifus mažins iki 0,28 Eur/kWh;
- dviejų mažiausias kainas siūlančių nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos (12 ir 24 mėn.) planų vidutiniai tarifai birželio–liepos mėnesiais buvo 0,23–0,25 Eur/kWh, rugpjūčio mėn. (1–8 d.) buvo 0,22–0,24 Eur/kWh;
- su Nord Pool biržos kaina susietų teikimo planų liepos mėn. vidutinė kaina – apie 0,20 Eur/kWh.
Su kai kuriais gyventojais nepavyksta susisiekti
Elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ atstovė spaudai Milda Basijokienė teigė, kad šiuo metu klientų, kurie vis dar moka gerokai per daug, mažėja.
„Liepa buvo pirmas mėnuo, kai valstybė nebetaiko gyventojams kompensacijų už elektrą, todėl kai kurie klientai savo sąskaitose pamatė pasikeitimus. Jei ir toliau tokiems klientams būtų dengiama dalis jų tarifo, turbūt jie ir dabar nesukdami galvos mokėtų 28 centus.
Tačiau nelauktas tarifo padidėjimas, nors tokį iš tiesų jie kažkada buvo užfiksavę ir patys nepasikeitė, kai kam tapo geru postūmiu pagaliau persižiūrėti, kiek iš tiesų jie moka už elektrą. Skaičiuojame, kad vien per pastarąjį mėnesį klientų, kurie vis dar moka daugiau nei 28 centus už kilovatvalandę, sumažėjo beveik dvigubai – jų liko maždaug tik 8 proc.“, – pasakojo M. Basijokienė.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad prie to galėjo prisidėti ir užmegzta komunikacija su klientais, kuomet yra siunčiami atskiri pasiūlymai persifiksuoti turimus tarifus, mat dalis klientų tokia galimybe pasinaudoja.
Tuo metu „Ignitis" ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad šiuo metu nė vienas klientas nepermoka už elektros energiją.
„Kvietėme klientus nieko nelaukti ir mažintis kainą, sudarėme galimybę negrąžinti gautų nuolaidų ir kainą susimažinti be jokių pasekmių. Pusmečio raginimai davė vaisių – neturime klientų, kurie permoka už elektros energiją.
Nė vienas mūsų klientas nemoka brangiau nei 28 ct/kWh, net tai nedidelei daliai, kurie nesiėmė iniciatyvos susimažinti kainą, mes patys ją sumažinome nuo liepos 1 d.", – pastebėjo ji.
Kito elektros tiekėjo – „Enefit“ – komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė pasakojo, kad šiuo metu 0,7 proc. visų „Enefit“ klientų yra fiksavę aukštesnes nei 30 ct/kWh ir maždaug 7 proc. aukštesnes nei 29 ct/kWh kainas už žaliąją elektros energiją, o likusieji moka apie 28 ct/kWh arba mažiau.
„Tai leido pasiekti bendrovės pritaikytas vienašališkas kainos sumažinimas ketvirtadaliui klientų bei raginimai sutartis keistis savarankiškai.
Taigi, galima sakyti, kad šiuo metu permokančių už elektrą praktiškai neturime, nes didžioji dalis aukščiausių fiksuotų įkainių vos keliais centais skiriasi nuo dabar siūlomų kainų už kilovatvalandę“, – kalbėjo I. Krikštopaitytė.
Tiesa, I. Krikštopaitytė sako, kad nors aukščiausias kainas turinčius klientus bendrovė informavo telefonu bei elektroniniu paštu, su kai kuriais gyventojais nepavyksta susisiekti.
„Nuolat primename, kad pasikeisti planą klientai gali ir savarankiškai. Kartu reikia pripažinti, kad pastaruoju metu informacijos apie tai tiek iš tiekėjų, tiek viešojoje erdvėje netrūksta.
Visi šiuo metu siūlomi „Enefit“ fiksuotos kainos planai neturi apribojimų ar numatytų mokesčių, kurie būtų taikomi nutraukiant ar keičiant sutartis anksčiau nei sutarties galiojimo pabaiga. Vis dėlto, kaskart raginame įsivertinti situaciją individualiai“, – sakė I. Krikštopaitytė.
Tūkstančiai permoka, nors galėtų sutaupyti ne vieną eurą
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Aira Pikčiūnienė taip pat paragino gyventojus, norinčius sumažinti išlaidas už elektrą, palyginti turimus elektros energijos tiekimo planus su tais, kuriuos šiuo metu siūlo elektros energijos tiekėjai.
„Nepalyginus ir nepasikeitus planų, vartotojų išlaidos už elektros energiją už liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius išaugs", – pridūrė ji.
VERT surinktais 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, iš 1,044 mln. buitinių vartotojų, kurie yra sudarę sutartis fiksuotu elektros energijos tarifu, 4 proc. (arba 43,4 tūkst. vartotojų) mokėjo virš 0,29 Eur/kWh.
„Kadangi riba, iki kurios valstybė kompensavo dalį elektros energijos kainos buvo 0,28 EUR/kWh, o nepriklausomi tiekėjai siūlo planų, kuriuose elektros energijos kaina mažesnė nei 0,28 Eur/kWh, galima teigti, kad tie 4 proc. vartotojų permoka už elektros energiją.
VERT pagal galimybes informuoja vartotojus apie būtinybę pasikeisti turimus planus į palankesnius, t. y. mažesnėmis elektros energijos kainomis“, – kalbėjo A. Pikčiūnienė.
Be to, VERT atstovė atkreipia dėmesį, kad Elektros energetikos įstatyme yra tiekėjams numatytas įpareigojimas buitiniam vartotojui kartu su sąskaita pateikti informaciją apie sąskaitos išrašymo dieną nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemonėje siūlomą mažiausią elektros energijos tiekimo kainą, taikomą buitinio vartotojo sutartyje pasirinktam elektros energijos tiekimo planui.
„Dalis vartotojų reaguoja į siūlymus ir peržiūri savo sutartis. Palyginus 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenis apie vartotojų su tiekėjais sudarytas sutartis su 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, matyti, kad 2,1 proc. padaugėjo vartotojų, kurie pasirašė sutartis, pagal kurias taikomas elektros energijos tarifas iki 0,28 EUR/kWh“, – teigė pašnekovė.
Tuo metu LEA atstovas V. Gudelis paskaičiavo, kiek gyventojai galėtų sutaupyti pinigų, jeigu sudarytų sutartis su elektros tiekėjais palankesnėmis sąlygomis, t.y. pasirenkant pigesnį planą.
„Darant prielaidas, kad namų ūkio vidutinis suvartojimas yra 150 kWh/mėn. ir nepriklausomi tiekėjai vienašališkai sumažino tarifus iki 0,28 Eur/kWh, sutarčių nepatikslinę buitiniai vartotojai liepos mėnesį galėjo mokėti už suvartotą elektrą 4,5–7,5 euro per mėn. daugiau, o už rugpjūčio mėn. suvartotą elektros energiją – 6–7,5 euro per mėn. daugiau, nei pasirinkusieji pigesnius fiksuotos kainos planus.
Jei vartotojai būtų pasirinkę nefiksuotos (susietos su „NordPool“ biržos kainomis) planus, tai liepos mėn. būtų mokėję apie 12 eurų mažiau“, – pastebėjo V. Gudelis.
Vardija, kurie planai pigiausi
„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė sako, kad šiuo metu klientai mokėtų pigiausiai, jei rinktųsi biržos planą, tačiau, kalbant apie fiksuotų planų pasiūlymus, kilovatvalandės kaina, fiksuojant kainą 24 mėn., prasideda nuo 21,7 ct.
„Tai planas „Optimalus“, skirtas suvartojantiems daugiau elektros energijos, rekomenduojamas tiems, kas namus vėsina ar šildo elektra, naudoja daug buitinių prietaisų arba turi elektrinę transporto priemonę. Pasirinkus šį planą, mokamas 3 eurų ESO mėnesio mokestis.
Plano „Minimalus“ kilovatvalandės kaina šiuo metu yra 23,2 ct, fiksuojant kainą 24 mėn.“, – patikslino pašnekovė.
„Elektrum Lietuva“ atstovė taip pat įvardijo, kuris elektros tiekėjo siūlomas planas šiuo metu yra pigiausias.
„Mūsų siūlomas mažiausias tarifas siekia 21,9 cento už kilovatvalandę, fiksuojant jį 9 mėnesiams – tai bent 6 centais mažiau, palyginti, kiek moka tie gyventojai, kurie iki šiol nieko nedarė.
O tie klientai, kurie jau anksčiau pasirinko mažesnius tarifus, vienareikšmiškai išlošė“, – pastebėjo M. Basijokienė
Tuo metu elektros tiekėjo „Enefit“ atstovė I. Krikštopaitytė teigė, kad šiuo metu pigiausia kaina už kilovatvalandę siūloma renkantis „Enefit“ 6 mėnesių trukmės sutartis (22,43 ct/kWh, turintiems ESO planą Standartinis bei vienos laiko zonos tarifą).
„Taip pat galima fiksuoti kainą metams (24,53 ct/kWh, turintiems ESO planą Standartinis bei vienos laiko zonos tarifą). Negana to, visi šie fiksuotos kainos planai privatiems vartotojams garantuoja žaliąją elektros energiją. Jokie papildomi mokesčiai už elektros kilmę taikomi nėra“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak I. Krikštopaitytės, šiemet pastebima ir nauja tendencija – gyventojai vis dažniau renkasi su biržos kainomis susietus elektros planus.
„Tokį sprendimą diktuoja energetinių išteklių kainos, kurios pernai pasiekė rekordines aukštumas, tačiau šiemet smigo žemyn. Dažnai jos netgi buvo žemesnės nei siūlomos su fiksuotos kainos sutartimis.
Klientų pasirinkimų pokytis buvo staigus ir įvyko vasarį. Jei pirmąjį metų mėnesį 93 proc. visų naujai sudaromų sutarčių buvo fiksuotos kainos, tai vasarį vaizdas buvo kardinaliai priešingas ‒ 82 proc. naujų sutarčių jau buvo susietos su kainomis biržoje. Pikas buvo pasiektas kovą, kai tokių sutarčių buvo 84 proc. Iki šiol su biržos kainomis susieti planai yra pagrindinis klientų pasirinkimas“, – kalbėjo elektros tiekėjo atstovė.
Vardija, ko tikėtis gyventojams rudenį
LEA atstovas V. Gudelis, vertindamas galimus rinkos scenarijus artėjant žiemos laikotarpiui, sako ,kad pagal ankstesnių metų kainų tendencijas, išskyrus 2021 ir 2022 m., kai prasidėjo nuolatinis kainų augimas, pirmojo pusmečio (pavasario-vasaros) elektros energijos kainos „NordPool“ biržoje būdavo mažesnės už antrojo pusmečio (rudens–žiemos) kainas.
„Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo pusmečio kainų – apie 15 proc. To priežastys – pigesnė elektros energija dėl hidroelektrinių veiklos pavasarį ir pan. Istoriškai mažiausios elektros kainos būdavo būtent pavasarį. Tada pigesni ir tiekėjų siūlomi planai.
Remiantis elektros ateities sandorių kainomis, galima daryti prielaidą, kad spalio–gruodžio mėnesiais gali būti elektros energijos kainų didėjimas. Tačiau šis kainų augimas ateinančio šaltojo sezono metu neturėtų būti drastiškas (ne toks, kaip pvz., 2022 m. rugpjūčio mėn., kai vidutinė elektros kaina buvo 0,48 Eur/kWh).
Žinoma, istorinė patirtis rodo, kad prognozės dažnai klysta, ypač veikiant įvairioms geopolitinėms nuotaikoms“, – pastebėjo V. Gudelis.
Be to, pašnekovas sako, kad šiuo metu žemos kainos „NordPool“ biržoje lemia tai, kad elektros tiekėjų pasiūlymai yra naudingesni vartotojams.
„Vidutinė elektros kaina rugpjūčio 1–16 d. yra 0,07 Eur/kWh, tai nėra būdinga rugpjūčio mėn. kainų lygiui ir kaina dabar yra artima mažiausia šiais metais buvusiai balandžio mėn. vidutinei kainai.
Todėl ir nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymai buitiniams vartotojams šiuo metu yra palankūs. Rudeniop, kaip minėta, kainos bus linkusios kilti“, – kalbėjo V. Gudelis.
„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė sako, kad pastaruoju metu rinkoje yra stebimas elektors energijos kainų stabilizavimasis, o kainos už elektrą grįžo į 2021 m. lygį, tad, pasak pašenkovės, artimiausius mėnesius didelių kainų pokyčių gyventojai sulaukti neturėtų.
Pastaruoju metu rinkoje stebime elektros energijos kainų stabilizavimąsi. Rinkai stabilizuojantis, elektros energijos kainos grįžo į 2021
„O ir ateities sandorių birža indikuoja, kad į metų pabaigą galime turėti kainos kilimą. Labai didelę įtaką elektros energijos kainoms turi orų prognozės. Jei ruduo, žiema bus gerokai vėsūs, aukštesnių energijos kainų neišvengsime.„Nasdaq“ biržoje Latvijos zonos elektros kainos taip pat prognozuojamos aukštesnės, žiūrint į ketvirto ketvirčio prognozes, šiuo metu rinka prognozuoja virš 100 Eur/MWh.
Elektros energijos kainą formuoja ir gamtinių dujų ateities sandorių kainos, kurios rodo, kad rinkos dalyviai yra linkę vertinti didesnes gamtinių dujų kainas artėjant šaltajam periodui dėl neapibrėžtumo, ar šitą žiemą pavyks taip lengvai išgyventi kaip praeitą. Nors nebūtinai tiesiogiai, bet Vokietijos elektros rinka yra labai priklausoma nuo dujų kainų svyravimų, o kadangi ji taip pat yra sujungta su Skandinavijos elektros rinka ir Baltijos šalių elektros rinka, tai kainų dinamika iš dalies persiduodai“, – pastebėjo L. Beganskienė.
M. Basijokienė sako, kad klientai delsti neturėtų, nes rudenį gyventojams sudaryta fiksuota sutartis gali būti centu ar keliais brangesnė.
„Energetikos rinkose stabilumo, deja, yra mažokai, todėl situacija dar visaip gali pasikeisti, bet kuo labiau artėsime link žiemos, tuo labiau ryškės realus vaizdas. Paprastai antrą metų pusmetį, tuo šaltuoju periodu, elektros kainos būna kiek didesnės nei pirmąjį – tą stebėjome kelis pastaruosius metus, todėl neatmetame, kad taip bus ir šiemet, tą rodo ir ateities prognozės“, – sakė M. Basijokienė.
Tuo metu I. Krikštopaitytė taip pat prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais elektra turėtų brangti, kadangi kai orai atvės, energijos reikės vis daugiau, o energijos gamyba iš saulės mažės.
„Visgi panašu, kad kainos neturėtų pasiekti pernykščių aukštumų. Kita vertus, reikia nepamiršti ir to, kad energijos rinkos po sukrėtimų dar nėra atsigavusios, tad pokyčius čia prognozuoti ypač sudėtinga.
Dėl šių priežasčių su birža susietus planus turintiems bei savo vartojimo įpročių keisti neketinantiems klientams rekomenduojame žiemos laikotarpiui kainą fiksuoti, o pavasarį grįžti prie biržos kainų. Kaip rodo šių bei ankstesnių metų patirtis, įprastai žemesnės kainos biržoje ima formuotis nuo kovo. Taigi tam puikiai tinka 6 mėnesių fiksuotos kainos planas“, – antrino I. Krikštopaitytė.
„Enefit“ atstovė sako, kad gyventojams, planuojantiems savo suvartojimą pagal biržos kainas, rekomenduotina papildomai įsivertinti ir turimą sutartį bei joje užfiksuotą tarifą.
„Jei daugiausiai suvartojama naktimis, verta rinktis dvi laiko zonas, o jei sekama ir vartojama dienomis – vienos laiko zonos tarifą. Taip už tą patį elektros kiekį galima sumokėti net iki 20 proc. mažiau“, – pridūrė ji.
LEA: elektra Lietuvoje per savaitę pigo
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 7,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Rugpjūčio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64.3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 69,7 euro.
Lygiai tiek pat, iki iki 64,3 euro elektros kaina mažėjo ir Latvijoje, Suomijoje – 66,7 proc. iki 8,2 euro, Lenkijoje – 12,7 proc. iki 86,4 euro, o Vokietijoje – 8,4 proc. iki 66,8 euro, Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą – 76,1 proc. iki 8 eurų.
Tuo metu Estijoje elektra per savaitę brango 0,7 proc. iki 63,6 euro už MWh.
Elektros gamyba Lietuvoje per savaitę mažėjo 16,5 proc. iki 95,5 gigavatvalandės (GWh) – šalis pasigamino 46 proc. visos jai reikalingos elektros.
