REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
15
Matas (nuotr. asm. archyvo)

Niujorke su šeima gyvenanti Jurga Barkauskienė spinduliuoja laime. Tris vaikus auginanti mama neslepia, kad visada svajojo apie gausią šeimą ir jos svajonė išsipildė. Tiesa, jauniausias sūnus – aštuonerių metų Matas turi Dauno sindromą ir ši diagnozė, pasak Jurgos, kardinaliai pakeitė jos vertybes ir požiūrį į gyvenimą.

15

Niujorke su šeima gyvenanti Jurga Barkauskienė spinduliuoja laime. Tris vaikus auginanti mama neslepia, kad visada svajojo apie gausią šeimą ir jos svajonė išsipildė. Tiesa, jauniausias sūnus – aštuonerių metų Matas turi Dauno sindromą ir ši diagnozė, pasak Jurgos, kardinaliai pakeitė jos vertybes ir požiūrį į gyvenimą.

REKLAMA

„Neslėpsiu, gimus Matui ir išgirdus šią žinią visa šeima patyrė šoką ir prireikė laiko su tuo susitaikyti. Taip pat sužinojus, kad sūnus turi Dauno sindromą kilo daug klausimų apie tai, kodėl taip nutiko ir kaip reikės gyventi toliau“, – prisimena Mato mama.

Aplinkinių spaudimas

Jurga atvirauja, jog išgirdus diagnozę ją kamavo ir kaltės jausmas, kad pagimdė vaiką, į kurį visuomenė žiūrės priešiškai. „Prisipažinsiu, sunkiausia buvo ligoninėje, kurioje nesulaukiau jokios pagalbos bei gydytojų palaikymo. Viskas vyko vienoje iš Vilniaus ligoninių. Sunku patikėti, tačiau apie įtariamą Dauno sindromą sužinojau iš valytojos“, – pasakoja Jurga.

REKLAMA
REKLAMA

Vėliau paaiškėjo, kad moteriai beveik parą apie sūnaus diagnozę gydytojai nepranešė dėl vyro prašymo, nes šis žmonai tai norėjo pasakyti pats. Sužinojusi apie sūnaus būklę ir apimta šoko moteris dar gulėdama ligoninėje prašė psichologų pagalbos, tačiau šis jos noras buvo ignoruojamas.

REKLAMA

„Taip pat prisimenu, kaip viena slaugė man aiškino, jog žmonės, turintys Dauno sindromą išgyvena tik iki 21-erių. Įsivaizduojat, ką tokie žodžiai reiškia pasimetusiai mamai, ką tik susilaukusiai kūdikio? Neįtikėtina, kad tokie dalykai gali vykti gimdymo namuose“, – kalba pašnekovė.

Šeimai su tokiomis nuotaikomis ir aplinkinių požiūriu padėjo susitvarkyti artimieji bei vaiko gydytoja, paskatinusi nustoti gailėti savęs, nebijoti aplinkinių reakcijų ir visą dėmesį bei energiją skirti sūnų.

„Ši gydytoja buvo visiškai teisi. Kol neturėjome vaiko su Dauno sindromu, vadovavomės visuomenėje nusistovėjusiais stereotipais, kad tokie žmonės nieko nesugeba, negali mokytis, jiems reikia nuolatinės priežiūros bei pagalbos, o pasirodo, viskas kiek kitaip“, – sako Jurga.

REKLAMA
REKLAMA

Matas su kiekviena diena paneigia šiuos stereotipus ir baimes. Nors jo vystymasis, lyginant su vyresniu broliu ir sese, yra šiek tiek lėtesnis, tačiau žingsnis po žingsnio berniukas savo darbštumu įveikia kliūtis ir šiuo metu skaito lietuviškai, pradeda rašyti ir skaityti angliškai, skaičiuoja, net pradeda mokytis daugybos ir, tėvelių nuostabai, ją puikiai supranta.

Jurga pasakoja, kad berniukas taip pat domisi astronomija, lėktuvais ir geografija. Tiesa, jo pomėgiams didelę įtaką daro pusantrų metų vyresnis brolis, kuris nuo mažumės yra Mato didžiausias autoritetas ir mokytojas. „Tik Jokūbo dėka Matas taip anksti, būdamas penkerių, pažino visas raides ir jau šešerių pradėjo skaityti. Pastebime, kaip jauniausias sūnus visada nori lygiuotis į brolį ir dėl to turi labai didelę motyvaciją išmokti tai, ką moka brolis“, – šypsosi Mato mama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Prisitaikymas mokykloje

Dėl Jurgos ir jos vyro darbo šeimai tenka dažnai keliauti ir keisti mokyklas, todėl Matui būnant vos 7 mėnesių, visiems teko iš Lietuvos persikelti į Belgiją, kurioje gyveno ketverius metus. Šiuo metu šeima gyvena Niujorke, kur Matas lanko valstybinę mokyklą ir yra ketvirtoje klasėje.

„Nors pradžioje buvo neramu, kaip jam seksis Niujorke įsilieti į naują kultūrą, kolektyvą ir išmokti anglų kalbą, tačiau ir vėl jis mus nustebino, nes čia jam sekasi puikiai. Matas iš karto buvo priimtas į bendrojo lavinimo mokyklą, priskirtą pagal gyvenamąją vietą. Jam buvo sudarytas individualus mokymosi planas ir iškelti tikslai mokslo metams“, – kalba Jurga.

REKLAMA

Berniukas dalyvauja visose klasės veiklose ir išvykose, klasės draugai, pasak mokytojų, jam noriai padeda, viską paaiškina bei jį priima kaip pilnavertį klasės narį.

„Per vieną klasės išvyką prie manęs priėjo Mato klasioko tėtis ir pasidžiaugė, kad jo sūnus mokosi kartu su Matu. Tokį palaikymą jaučiame ne tik mokykloje, bet ir parduotuvėje, vaikų žaidimų aikštelėje ar net gatvėje. Žmonės prieina, pakalbina ir pagiria Matą, paklausia, kaip mes gyvename, todėl gyventi tokioje aplinkoje yra saugu ir gera, o ir sūnus čia jaučiasi puikiai“, – džiaugiasi moteris.

Noras griauti stereotipus

Prieš gimimą sūnui šeima norėjo duoti Motiejaus vardą, kadangi šis reiškia Dievo dovaną. Visgi, vėliau gydytojai perspėjo, kad yra tikimybė, jog berniukas šio vardo neištars, todėl vardas buvo sutrumpintas.

REKLAMA

„Matas mums yra pati nuostabiausia Dievo dovana. Tai mūsų mokytojas, kuris atvėrė akis į nuostabų mus supantį pasaulį bei iš naujo parodė jo spalvas, kurios, kaip niekada, tokios ryškios. Iki Mato gimimo galvojome apie tai, kad vaikai gerai mokytųsi, baigtų prestižines profesijas, gautų gerai apmokamą darbą ir kitus panašius dalykus, į kuriuos mūsų visuomenė yra taip susikoncentravusi“, – atvirauja Jurga.

Dabar šeima išmoko džiaugtis kiekviena diena, pastebėti mažiausius, laimę suteikiančius dalykus. Būtent taip gimė ir tinklaraštis „Mato diena“, kuriame berniuko mama pasakoja kasdienes istorijas iš Mato gyvenimo. Viso to tikslas – neigti visuomenėje įsigalėjusius stereotipus, supažindinti su Dauno sindromu, padrąsinti bei palaikyti tokio paties likimo šeimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų