REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dažniausiai nė nesusimąstome, jog į darbą galėtume eiti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu. Visada randame svarių argumentų, kodėl šiandien važiuosime nuosavu automobiliu. Jei kiekvienas žmogus dažniau apie tai susimąstytų ir pasirinktų alternatyvą savo automobiliui, taip visi prisidėtume prie aplinkos tausojimo ir jos išsaugojimo.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip transportas kenkia gamtai?

Transportui tenka penktadalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Tai vienas iš labiausiai aplinką teršiančių sektorių. Tačiau nereikėtų manyti, kad dėl to kalti vien automobiliai, nes į „nedraugišką“ aplinkai grupę patenka ir traukiniai, laivai bei lėktuvai. Visos šios transporto priemonės reikalauja duoklės iš gamtos: automobilių keliai darko kraštovaizdį, lėktuvams reikia gerų pakilimo ir nusileidimo takų, o laivams žymiai lengviau plaukti, kai upė ar jūra ne tokia audringa. Be didžiausią žalą aplinkai daro transporto išmetamos ŠESD. Kad būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis gamtai, 2011 metais Europos Komisija (EK) išleido Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, kurioje kalbama apie transporto sektoriaus modernizavimą, pritaikymą prie šiandieninio tempo bei numatyta iki 2050 metų 60 proc. sumažinti šio segmento išmetamų ŠESD kiekį.

REKLAMA

Kaip transportas gali tapti „draugiškesnis“ gamtai?

Yra daug priemonių kaip transporto sektorių paversti ne tokiu grėsmingu aplinkai. Lietuva jau turi Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programą. Joje suformuluoti aiškūs tikslai, kurie aprėpia įvairias transporto sektoriaus šakas. „Norėdami, kad transportas mažiau kenktų aplinkai, turime naudoti daugiau alternatyviųjų degalų ir technologijų, tiesti aplinkkelius, modernizuoti ir plėtoti transporto infrastruktūrą, efektyviau ją naudoti, skatinti darnų judumą ir viešojo transporto plėtrą, plėtoti intelektines transporto sistemas ir paslaugas“,- teigia Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Aplinkosaugos ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos skyriaus vedėja Gitana Aukštuolienė.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbus gyventojų indėlis

Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Aukštinaitis teigia, kad norint sumažinti klimato kaitos poveikį yra labai svarbu, kad žmonės žinotų ir suprastų šio proceso keliamas grėsmes ir prisidėtų prie jų mažinimo. Sakykim, jei 30 nuosavų lengvųjų automobilių vairuotojų nuspręstų į darbą kasdien važinėti ne savais automobiliais, o miesto viešuoju transportu, orą išmetamosiomis dujomis terštų 30 automobilių mažiau. Žinoma, yra ir kitų priemonių, tačiau svarbu suprasti, kad klimato kaita yra visuotinė problema ir kiekvienas iš mūsų galime prisidėti mažinant šio reiškinio poveikį. Tik šiek tiek pakeitę savo įpročius galime mažinti energijos bei išteklių vartojimą, o tuo pačiu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Vien žengdami tokį paprastą žingsnį ir aktyviai dalyvaudami kasmetinėje akcijoje „Diena be automobilio“, Lietuvoje galime sumažinti ŠESD išmetimus 80 tūkst. tonų. Tokiu būdu neblogindami savo gyvenimo kokybės įneštume svarų indėlį sprendžiant globalias problemas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų