REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

1. Didysis Londono Maras 16651666 metai, 100 000 aukų

1. Didysis Londono Maras 16651666 metai, 100 000 aukų

REKLAMA

Dar vis ginčijamasi, ar tai buvo maro epidemija ar vis dėlto virusinė hemoraginė karštinė – nepaisant to, ja apsikrėtė ir mirė per 100 000 žmonių. Manoma, kad infekcija buvo atvežta iš Amsterdamo 1665 metais. Pats Karalius Čarlzas pabėgo iš šalies bei įsakė išnaikinti mieste visas kates ir šunis. Šis neapgalvotas poelgis lėmė žiurkių, kurios buvo pagrindinės ligos nešiotojos, pagausėjimą. Per savaitę užsikrėsdavo ir mirdavo po 7 000 žmonių. Epidemijos pabaigą lėmė Didysis Londono gaisras įvykęs 1666 metų rugsėjo 2 dieną.

REKLAMA
REKLAMA

2. Didysis Marselio maras 1720 metai, 100 000 aukų

Manoma, kad „GrandSaint–Antoine“ prekybinis laivas prieš atvykdamas į Marselį, buvo sustojęs maro epidemijos apimtame Kipre. Nepaisant to, kad beveik visi laivo keleiviai mirė nuo epidemijos, laivo pirkliams pavyko pristatyti prekes į vietą.Per kelias dienas epidemija išplitomieste ir apie 50 proc. regiono gyventojų išmirė.

REKLAMA

3. Maras Maskvoje 1771 metai, 200 000 aukų

Buboninis maras, prasidėjęs Maskvoje 1770–ųjų metų pabaigoje, per pusę metų peraugo į nežmoniško mąsto epidemiją. Visuomenės pareigūnai baugino liaudį, skatino riaušes ir vykdė masinius karantino zonų naikinimus. Epidemijos metu mirė apie 200 0000 žmonių.

4. 1890–1891 metų gripo epidemija, 1mln. aukų

Remiantis paskutiniais tyrinėjimais, buvo nustatyta, kad Rusijoje 1889–1890 metais siautė gripo pandemija. Mokslininkai, iškasę apie 2 000 mirusių žmonių kūnų, nustatė, kad tuo laikmečiu žmonės buvo apsikrėtę virusine gripo atmaina. Gripas, prasidėjęs Rusijoje, greitai išplito po Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką.

REKLAMA
REKLAMA

5. Gripo epidemija Honkonge, 1968 metai, 1mln. aukų

Honkongo gripo epidemija parodo kaip šiuolaikinė krizė gali daryti įtaką pasauliui. Pirmasis ligos protrūkis prasidėjo 1968 metų vasarą Honkonge ir jau rugsėjį pasiekė Indiją, Filipinus, Australiją ir Europą. Atgabenus mirusius karius iš Vietnamo į Kaliforniją, gripas iki metų galo išplito JAV. O sausio mėnesį juo užsikrėtė Pietų Amerikos, Japonijos ir Afrikos gyventojai. Nors mirštamumo santykis buvo vos 5 proc., per šį laikmetį visame pasaulyje mirė apie 1 mln. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

6. Trečioji choleros pandemija, 1 mln. aukų

Storosios žarnos liga, perduodama per užterštą vandenį,  persekiojo žmoniją ištisus dešimtmečius. Trečioji Choleros pandemija (1852–1859) siautė Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, o labiausiai paveikė Rusiją.  Cholera yra laikoma labiausia mirtina pandemija visoje istorijoje.

7. „Antonine“ maras pasiglemžė trečdalį romėnų armijos karių

Romos kariai 165 metais po Kr. grįžę iš Artimųjų Rytų, dar nežinojo, kad atsivežė ne raupus ar tymus, o mirtiną ligą, marą. Kasdien mirdavo po 2 000 žmonių, tokiu būdu išnyko bene visa romėnų armija. Per 15 metų laikotarpį mirė iki 6,5mln.žmonių.

REKLAMA

8.  Justiniano maro epidemija

Buboninis maras į Konstantinopolį atkeliavo iš Kinijos 541 mūsų eros metais ir per dieną pasiglemždavo apie 5 000 – 10 000 žmonių gyvybių. Maras išnaikino imperatoriaus Justiniano mokesčių bazę, o tai savo ruožtu lėmė jo nesugebėjimą atremti vandalų ir gotų išpuolių. Imperatorius Justinianas, nors ir užsikrėtęs mirtina liga, buvo vienas iš laimingųjų kuriam pavyko išgyventi.

9.       1918–1919 metų ispaniškojo gripo pandemija, 75mln. žmonių

Viena iš daugiausia gyvybių nusinešusių pandemijų –1918–1919 metais pasaulyje siautėjusi ir dešimtis milijonų žmonių pražudžiusi ispaniškojo gripo epidemija. Ja užsikrėtė maždaug trečdalis pasaulio gyventojų. Ypač stipriai ji smogė jauniems ir sveikiems žmonėms. Buvo pranešama gripu užsikrėtusių atvejų net iš Ramiojo vandenyno salų ir Arkties. Manoma, kad apie 20 proc. užsikrėtusių mirė nuo H1N1 viruso atmainos, kuri vėliau dar kartą pasikartojo 2009 metais.

REKLAMA

10.    Maro pandemija „Juodoji mirtis“, 100 mln. žmonių

Viena žiauriausių pandemijų istorijoje, pavadinta „juodąja mirtimi“, 1348–1350 laikotarpyje nusinešė 60 proc. Europos gyventojų  ir sumažino pasaulinę žmonių populiaciją iki 350mln. Liga buvo vadinama juodąja mirtimi ne dėl to, kad prieš mirtį sukeldavo gangreną, bet todėl, kad pandemijos židinys, kaip manoma, buvo Juodosios jūros regionas. „Juodoji mirtis“ paliko gilų pėdsaką Europoje, prireikė 150 metų „atstatyti“ populiacijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų