REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aklai besirenkamtys augalų veisles vieni ūkininkai patiria sėkmę, o kiti – didelių nuostolių. Šįmet Valstybinės augalų tarnybos tirtų ir tiriamų augalų veislių sąraše yra 580 veislių. Kaip ūkininkams iš tokios galybės pasirinkti tinkamiausią? Pasiklysta net ir daug informacijos turintys, išsilavinę grūdų augintojai. Todėl ūkininkai gaivina užmirštą idėją – sudaryti Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą.

REKLAMA
REKLAMA

Apgauna ir patyrusius

Kupiškėną ūkininką Zigmantą Aleksandravičių apgauti nelengva. Šis ūkininkas turi itin daug savybių, būdingų sėkmės lydimam verslininkui, tačiau karkartėmis atsiranda gudruolių, pridarančių nuostolių ir sugadinančių nuotaiką gerą humoro jausmą turinčiam kupiškėnui. „Kartą skambina man vienas pažįstamas vyrukas ir praneša apie realią galimybę pralobti. Tokie pasiūlymai man labai patinka, nes ūkininkaujant papildomų pinigėlių visada prireikia. Tas vyrukas man ir įpiršo „stebuklingą“ žieminių rapsų veislę. Sakė, kad gausiu rekordinį derlių“, – apie savo nuotykį pasakojo Z.Aleksandravičius. Tačiau atėjo pavasaris ir ūkininkas pamatė liūdną vaizdelį. „Skambinu tam vyrukui ir kviečiu į svečius. Sakau, kad jau užtaisiau druska šešis medžioklinius šautuvus ir esu pasiruošęs jam parodyti, kaip peržiemojo jo rekomenduotos veislės rapsai“, – dalijosi prisiminimais kupiškėnas.

REKLAMA

Tikriausiai ne vienas ūkininkas patyrė tokių nuostolių. Veislių, patenkančių į mūsų rinką, yra labai daug. Atsirinkti sunku net išmanantiems ūkininkams, jau nekalbant apie daugumą ūkininkų, turinčių tik paviršutiniškų žinių. Taigi ką daryti, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau? Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Romas Majauskas mano, kad tokia galimybė yra, tačiau žemdirbiai patys apleido pradėtą darbą. „Pastarieji treji metai grūdų augintojams buvo sėkmingi. Tai buvo palankūs metai, todėl ūkininkai nesiskundė dėl veislių. Tačiau taip visada nebus, todėl jau dabar verta grįžti prie Rekomenduojamų augalų veislių sąrašo idėjos“, – priminė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pradėjo ir užmiršo

Prieš trejus metus grūdų augintojai buvo pritarę idėjai sudaryti Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą. Nepainiokime jo su Nacionaliniu augalų veislių sąrašu, kurį parengia Valstybinė augalų tarnyba (VAT) prie ŽŪM. Rekomenduojamų veislių sąrašas būtų paprastesnis, jį sudarytų ne VAT (nebent šios tarnybos specialistai pakonsultuotų), o pačių ūkininkų organizacijos. Pasak VAT Augalų veislių skyriaus vedėjos Sigitos Juciuvienės, 2011 m. rudenį VAT pasirašė sutartį su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR) dėl Rekomenduojamų Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašo sudarymo. „Tada susitarėme, kad šį sąrašą sudarys ne VAT, bet ŽŪR specialistai. Kodėl ne VAT? Nėra jokių teisės aktų, kad VAT turėtų sudaryti tokį sąrašą. Tačiau mes, kaip numatyta pasirašytoje sutartyje su ŽŪR, surenkame selekcininkų paraiškas, kuriose nurodyta, kokią augalų veislę į šį sąrašą įtraukti. Vėliau atliekami tyrimai septyniuose augalų veislių tyrimo skyriuose. Apie tai paskelbėme visiems selekcininkams. 2012 m. į Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą buvo prašoma įrašyti dvi žieminių kviečių ir šešias rapsų veisles“, – sakė S.Juciuvienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tolimesnis darbas sustojo, nes, pasak S.Juciuvienės, ŽŪR taip ir nesudarė specialistų grupės, kuri atrinktų į minėtą sąrašą įrašyti tinkančias augalų veisles. „Dabar viskas priklauso nuo ŽŪR veiklos“, – sakė S.Juciuvienė. Ar tai įmanoma? R.Majauskas apgailestavo: „ŽŪR turėjo dirbti šį darbą, bet dabar, kiek žinau, jie nebeturi specialistų.“ Nebeliko ir Augalininkystės skyriaus, pirmenybė teikiama gyvulininkystei.

Trūksta pasitikėjimo

Iš tikrųjų ŽŪR kol kas dirba dvi augalininkystės specialistės, tačiau LGAA priklausantys ūkininkai labai abejoja ŽŪR darbuotojų kompetencija. „Sakau tiesiai šviesiai – jeigu Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą sudarinės ŽŪR darbuotojai, aš tokiu sąrašu nepasitikėsiu. Beje, prieš kelerius metus ŽŪR buvo pabandę sudaryti kažkokį augalų sąrašą, aš jų specialistams skambinau, klausiau, kodėl jie tokias keistas atgyvenusias veisles į jį įtraukė. Atsakymo nesulaukiau, o vėliau apie tą sąrašą visi užmiršo“, – prisiminė Z.Aleksandravičius.

REKLAMA

Ūkininkas iš Kėdainių Artūras Jodeika iš esmės pritarė kolegai: „Įvairiuose rajonuose yra skirtingos auginimo sąlygos, o sąrašas būtų vienas. Aš pats patyriau, kad viename rajone ta pati veislė tinka, o kitame – jau ne. Be to, net ir VAT, sudarydama Nacionalinį augalų veislių sąrašą, veisles tiria tik kelerius metus. Mano nuomone, kiekvieną veislę reikia tirti ne trumpiau kaip penkerius metus, tik tada galima būtų padaryti patikimas išvadas, kaip kiekviena veislė ištveria ne tik palankias, bet ir šaltas žiemas.“

Ūkininkas iš Kėdainių siūlė pirmiausia sudaryti sąmatą ir suskaičiuoti, kiek kainuotų konkrečią veislę stebėti penkerius metus įvairiuose šalies regionuose konkrečiuose ūkiuose. „Apskaičiuokime savo galimybes, o tada imkimės konkrečių veiksmų, spręsti, kas tą darbą atliks“, – siūlė A.Jodeika. Pasak Z.Aleksandravičiaus, kitos išeities nėra, nes augalų veislėmis prekiaujančių firmų rekomendacijomis pasitikėti negalima, jos suinteresuotos pateikti tik joms naudingą informaciją.

VL žurnalistas Albinas Čaplikas  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų