• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kinijos baterijų gamybos milžinė CATL vėl atkreipė dėmesį į elektromobilių ateitį. Įmonė vis atviriau kalba apie ličio-oro baterijas, kurios teoriškai leistų vienu įkrovimu nuvažiuoti daugiau nei 1600 kilometrų.

GALERIJA (12)

Kinijos baterijų gamybos milžinė CATL vėl atkreipė dėmesį į elektromobilių ateitį. Įmonė vis atviriau kalba apie ličio-oro baterijas, kurios teoriškai leistų vienu įkrovimu nuvažiuoti daugiau nei 1600 kilometrų.

REKLAMA

Tokia technologija galėtų visiškai panaikinti didžiausią psichologinį barjerą, atbaidantį nuo elektromobilio pirkimo – poreikį nuolat ieškoti įkrovimo stotelių.

Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

REKLAMA
REKLAMA

Kuo ypatinga ličio-oro technologija?

Ličio-oro baterijos veikia visiškai kitaip nei šiandien įprasti ličio jonų elementai. Užuot turėjusios visas reikalingas aktyviąsias medžiagas katode, cheminės reakcijos metu jos naudoja deguonį.

REKLAMA

Paprastai tariant, dalį baterijos svorio atstoja aplinkos oras, o tai leidžia pasiekti itin didelį teorinį energijos tankį. Ekspertų vertinimu, jis galėtų siekti net iki 12 tūkst. Wh/kg, kai dabartiniai serijiniai ličio jonų elementai siūlo vos kelis šimtus Wh/kg.

Būtent energijos tankis čia yra esminis veiksnys, mat kuo daugiau energijos telpa viename kilograme baterijos, tuo lengvesnis ir taupesnis gali būti automobilis.

REKLAMA
REKLAMA

Jei šią technologiją pavyktų perkelti iš laboratorijų į masinę gamybą, elektromobiliai savo nuvažiuojamu atstumu galėtų pranokti automobilius su vidaus degimo varikliais, nenaudojant milžiniškų ir sunkių baterijų.

Nuo laboratorijos iki realybės – ilgas kelias

Pagrindinė problema ta, kad tarp teorinio baterijos potencialo ir masinės gamybos vis dar žioji didžiulė praraja. Ličio-oro baterijos susiduria su rimtais iššūkiais: ilgaamžiškumu, cheminių reakcijų stabilumu, jautrumu drėgmei bei anglies dioksidui, oro srauto valdymu ir saugumu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laboratorijoje, kontroliuojamomis sąlygomis veikiantis elementas veikia puikiai, tačiau tai kartu nereiškia, kad tokia baterija dešimtmetį atlaikys šalčius, karščius, greitąjį krovimą ir tūkstančius įkrovimo ciklų namie.

Be to, šioms baterijoms reikia itin efektyviai išfiltruoto deguonies – be vandens garų ar CO2, o tai sukuria papildomų inžinerinių kliūčių. Todėl reali prognozė, kada tokios baterijos pasirodys keliuose, yra gana griežta – tikrai ne šiame dešimtmetyje.

Net ir pačiais optimistiškiausiais vertinimais, pramoninis pritaikymas prasidėtų ne anksčiau kaip po 2030-ųjų, o masiškai išplisti galėtų tik antroje to dešimtmečio pusėje.

REKLAMA
Cia kinai ir paaiskino visus dabartiniu emobiliu trukumus- sunkios ir neefektyvios baterijos bei ikrovimo stoteliu paieska. O eurofunkcionieriai aiskina tik viena dalyka- pirkite elektromobilius, nes tai yra absoliutus geris.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų