Seimas kovo pabaigoje priėmė sprendimą, kuriame numatyta, kad nustatytose miestų zonose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Parlamentarai pritarė tai numatantiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams.
Įstatymo projekte nurodyta, kad savivaldybės nustato ir įgyvendina savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas.
Numatyta, kad Susisiekimo ministerija tvirtina rekomendacijas savivaldybėms, kaip tos mažos taršos zonos turėtų atrodyti. Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad tą ministerija turėjo atlikti jau pernai.
Projekte taip pat numatyta, kada miestuose atsiras mažos taršos zonos. Nurodoma, kad Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose.
Pagal ankstesnį įstatymo projektą, mažos taršos zonas turėjo nusistatyti visos šalies savivaldybės iki šių metų pradžios. Tą iki šiol padarė Panevėžys ir... Subačius. Vienoje miestelio gatvėje yra numatyta mažos taršos zona.
Naujame įstatymo variante numatyta, kad ne visiems šalies miestams reikės tokias zonas įsivesti. Įstatyme nurodyta, kad mažos taršos zonas nustatyti turės atsirasti miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turinčiuose kurorto statusą arba kurortinės zonos statusą.
Tai reiškia, kad mažos taršos zonos turės atsirasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
Pirmas įsirengė, bet nežino, nei kaip, nei ką darys
Pirmūnu, panašu, tarp Lietuvos miestų diegiant mažos taršos zonas yra Kaunas. Laikinojoje sostinėje šiuo metu įrengiama ir išbandoma sistema, kuri fiksuos kiekvieną, įvažiuojantį į Senamiestį, ir išsiųs pranešimą apie tai, kad reikia susimokėti. Sistema miestui atsiėjo beveik 200 tūkst. eurų.
„Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai. Kameros yra įrengtos 11-oje vietų. Žiūrima, ar kameros teisingai identifikuoja automobilių numerius. Matydami automobilio numerį, mes galėsime identifikuoti pagaminimo metus.
Pagal automobilio metus galėsime matyti, kokius eurostandartus atitinka automobilis. Pagal eurostandartų atitikimą bus nustatomi taršos mokesčiai ar taikomos lengvatos.
Gali būti, jog elektromobiliams būtų taikomas nemokamas įvažiavimas, o toliau mokestis bus nustatomas, pagal automobilio keliamą taršą“, – naujienų portalui tv3.lt Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Planuojama apmokestinti visus įvažiavimus į senąją miesto dalį tarp Šv. Gertrūdos, Gimnazijos-Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto. Visgi kol kas neaišku, kiek teršėjams reikės mokėti už patekimą į Kauno miesto centrą.
„Neturėdami duomenų, negalime atlikti sprendimų. Kai turėsime duomenis, galėsime svarstyti, kaip galima būtų apmokestinti – tiek mokesčių dydį, tiek mokėjimo būdus, ar tai būtų vienkartinis mokestis, ar būtų skaičiuojama pagal prabūtą laiką“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
„Duomenys padės įsivertinti – ar taršūs automobiliai važiuoja į senamiestį, kiek jų važiuoja, kokia jų tarša. Artimiausiu metu tuos duomenis turėsime“, – pridūrė jis.
M. Matusevičiaus tvirtinimu, Kaunas įkvėpimo sėmėsi iš užsienio valstybių miestų, kur tokios mažos taršos zonos egzistuoja jau seniau. Pavyzdžiui, Berlynas yra nusistatęs standartą, pagal kurį niekas negali važiuoti į senamiestį.
„Berlynas yra panaikinęs galimybę Euro 3 standartų neatitinkantiems automobiliams įvažiuoti į kai kurias zonas, bet jeigu matysime, kad tų automobilių yra itin mažai, tuomet tokių apribojimų netaikysime“, – sakė savivaldybės atstovas.
Kol kas nėra priimtas sprendimas, ką daryti su po centrą zujančiais pavežėjais ir taksi vairuotojais.
„Dėl pavežėjų sprendimų dar neturime. Pavežėjai pastaruoju metu naudoja mažiau taršias transporto priemones, tad tikimės rasti bendrą sprendimą“, – kalbėjo M. Matusevičius.
Ribos nustatytos, kameros įdiegtos, bet sprendimo dar nėra
Sostinė kol kas nusileidžia Kaunui ir nėra priėmusi konkrečių sprendimų dėl mažos taršos zonų. Visgi jau yra preliminariai suplanuota, kur tokios zonos galėtų atsirasti.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ parengtame sostinės darnaus judumo plano veiksmų plane iki 2024 m. jau nurodytos galimos tokios mažos taršos zonos ribos.
Plane numatyti trys etapais, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos Vilniaus mieste. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis.
Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių.
Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.
„Tokią zoną sukūrus, bus ribojamas taršių automobilių patekimas į zoną. Skaičiuojama, kad sumažinus automobilių srautą 10 procentų, išmetamųjų kietųjų dalelių (KD10) kiekis sumažėtų 31 proc. (nuo 0,1 iki 0,07)“, – rašoma veiksmų plane.
Preliminariai skaičiuojama, kad mažos taršos zonos įrengimas kainuos 200 tūkst. eurų.
Nors dėl mažos taršos zonos konkretūs sprendimai dar nėra iki galo priimti, kilpinį eismą reguliuojančios kameros gali būti naudojamos ir šiam tikslui.
„Esame komunikavę, kad įrengta kilpinio eismo kontrolės sistema ateityje galėtų būti panaudota ir mažos taršos zonos kontrolei įgyvendinti. Kol kas konkretūs sprendimai dėl mažos taršos zonos įvedimo nėra priimti“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Klaipėdoje teršėjams sunkau bus patekti į dvi vietas
Zonų teks palaukti ir uostamiestyje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus teigimu, Klaipėdos miesto darnaus judrumo plane yra numatytos zonos be CO2 – senamiestyje ir Smiltynėje, bei jų įgyvendinimo laikotarpis – 2025–2030 metai.
„Tokiu būdu šiuo dokumentu perspektyvinės mažos taršos zonos Klaipėdos mieste jau yra nustatytos.
Įgyvendinimo terminai ir priemonės priklausys ir nuo Susisiekimo ministerijos rengiamų „Mažos taršos zonų įrengimo rekomendacijų“, kurios turėtų konkretizuoti įgyvendinimo nuostatas“, – aiškino pašnekovas.
Panevėžys namų darbus atliko
Šiaulių miesto savivaldybė yra priėmusi sprendimą iki 2025 m. sausio 1 d. išanalizuoti situaciją dėl mažos taršos zonos Šiaulių mieste nustatymo ir parengti mažos taršos zonos nustatymo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje planą, o iki 2026 m. sausio 1 d. įgyvendinti mažos taršos zonos nustatymo Šiaulių miesto teritorijoje planą.
Tuo metu Panevėžys yra vienas retesnių pavyzdžių, kur miesto taryba priėmė konkretų sprendimą dėl taršos zonos. Gruodžio 29 d. politikai nusprendė ir patvirtino, kad mažos taršos zona Panevėžio mieste taps Elektros gatvė. Tai reiškia, kad šioje gatvėje bus draudžiamas taršių transporto priemonių eismas, skelbė portalas jp.lt.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, važiuoti Elektros gatve (mažos taršos zonoje) bus draudžiama švenčių dienomis ir savaitgaliais.
Išimtys draudimui įvažiuoti į mažos taršos zonas paliekamos tolimojo bei miesto reguliaraus susisiekimo autobusams, kurių maršrutai patvirtinti Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje.
Elektros gatve važiuoti galės ir transporto priemonių valdytojai, kurie bus deklaravę gyvenamąją vietą ar vykdantys veiklą mažos taršos zonoje. Vairuotojai turės išsiimti leidimus, leidžiančius važiuoti mažos taršos zonoje.
Nustačius mažos taršos zoną Elektros gatvėje, siekiama sumažinta automobilių sukeliamą oro taršą bei triukšmą. Nauji draudimai įsigalios nuo 2025 metų sausio 1 dienos.
Į mažos taršos zoną, švenčių dienomis ir savaitgaliais įvažiuoti nebus galima su automobiliu, turinčiu vidaus degimo variklį (benzinas ar dujos, ar benzinas ir dujos, ar benzinas ir etanolis, ar benzinas ir elektra ir dujos, ar benzinas ir etanolis ir dujos, ar dujos ir elektra, ar etanolis, ar etanolis ir dujos):
- nekategorizuotu – nuo 2025 m. sausio 1 d;
- „Euro 1“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
- „Euro 2“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
- „Euro 3“ standarto – nuo 2028 m. sausio 1 d.;
- „Euro 4“ standarto – nuo 2028 m. sausio 1 d.;
- „Euro 5“ standarto – nuo 2032 m. sausio 1 d.;
- „Euro 6“ standarto ar naujesniu – nuo 2035 m. sausio 1 d..
Taip pat su automobiliu, turinčiu VDV (dyzelinas):
- nekategorizuotu – nuo 2025 m. sausio 1 d;
- „Euro 1“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
- „Euro 2“ standarto – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
- „Euro 3“ standarto – nuo 2026 m. sausio 1 d.;
- „Euro 4“ standarto – nuo 2026 m. sausio 1 d.;
- „Euro 5“ standarto – nuo 2030 m. sausio 1 d.;
- „Euro 6“ standarto ar naujesniu – nuo 2033 m. sausio 1 d.
Gali susidurti su problema
Sprendimų dėl mažos taršos zonų neskuba priimti ir kurortai bei kurortinės teritorijos, kuriuos įstatymas įpareigos tokias zonas nusistatyti. Visgi pavėlintas terminas dar negreitai – 2025 m. sausio 1 d. - tad ir savivaldybės neskuba.
Naujienų portalas tv3.lt sulaukė atsakymų iš Palangos, Anykščių, Druskininkų ir Zarasų savivaldybių ir jos visos unisonu tvirtina – laiko dar turime, sprendimai nėra priimti.
„Pačiame Zarasų mieste tokios zonos įrengti negalime, kadangi pagrindine miesto gatve - Vytauto gatve – eina magistralinis kelias Kaunas–Zarasai–Daugpilis“, – teigė Zarasų rajono savivaldybės atstovai.
Sovietmetis atgimė visu “gražumu”. Vidutines pajamas gaunanti šeima nelabai ekologiška auto įpirks. Todėl arba miestu centrus užmiršti turės, arba ponams papildomai susimoketi privalės. Kad Simonyte, Landsbergiai ir Žalimai galetu uz svetimus pinigus gerai gyventi.
