Baltarusijos diplomatams įspėjus, jog ES sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijai labiausiai smogs Lietuvos ekonomikai, Užsienio reikalų ministerija išsityčiojo iš tokio požiūrio. Vis dėlto verslas įspėja: aklas ES nurodymų vykdymas, kurį demonstruoja dalis mūsų politikų, ne tik atims iš Lietuvos biudžeto šimtus milijonų, bet dar labiau atstums Baltarusiją nuo demokratiško pasaulio. ES tonas Baltarusijos atžvilgiu griežtėja: iš šalies ES valstybės viena po kitos atšaukia diplomatus (taip pasielgė ir Lietuva), mažiausiai 30-čiai šios šalies įmonių pritaikytos įvairios sankcijos – nuo sąskaitų įšaldymo iki draudimo gabenti krovinius per ES valstybių uostus. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį pareiškė, kad Lietuva nė negalvoja elgtis kitaip, nei ES bei pritaria ir sankcijoms verslui, ir diplomatinių santykių nutraukimui. Mat tai – vienintelis būdas kovoti su diktatūra bei prieš opoziciją nukreiptu susidorojimu.
Tuo tarpu Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas labai aiškiai išdėstė šių sprendimų pasekmes: Baltarusijai teks atšaukti krovinių pervežimą per Klaipėdą. O Lietuvos biudžetas dėl to praras maždaug 7 mlrd. litų, darbo neteks mažiausiai 4,5 tūkst. Klaipėdos uosto bei susijusių įmonių darbuotojų, įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ darbo vietas teks „atlaisvinti“ dar 3,5 tūkst. žmonių. „Jei ES eis baltarusiškų prekių atsisakymo užsienio rinkose keliu, kaip tai gali nutikti, tai Baltarusija bus priversta imtis adekvačių priemonių“, – įspėjo V. Dražinas. „Nusitaikė į Baltarusiją, smogė Lietuvai“. VAKARO ŽINIOS
Lietuva skirs finansinę paramą Afganistano saugumo pajėgoms ir 2015–2017 m. Tokiam Užsienio reikalų ministerijos siūlymui pirmadienį pritarė Vyriausybė. Nors pinigų neužtenka ir savoms reikmėms, afganistanietiškoms kasmet bus skiriama po 1,3 mln. litų – tam, kad būtų išlaikoma NATO pasodinta Afganistano valdžia. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, prisidėti prie Afganistano saugumo pajėgų išlaikymo po to, kai tarptautinės pajėgos paliks šią šalį, yra labai svarbu. „Jeigu kariuomenė, apie 230 tūkst. žmonių, nebus išlaikoma, tai neatmeskime galimybės, kad galbūt kada nors mums vėl reikės grįžti tenai. Niekas nenori grįžti. Visi nori, kad Afganistanas kuo greičiau perimtų atsakomybę už savo teritorijos saugumą“, – vakar kalbėjo A. Ažubalis. Jo teigimu, Afganistano saugumo pajėgos iš sąjungininkų lėšų bus išlaikomos 2015–2017 m. Lietuva šiuo laikotarpiu kasmet prie to prisidės 1,3 mln. litų. „Lietuva Afganistano dar ilgai nepaliks ramybėje“. RESPUBLIKA
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos politikai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų pasidalijo į dvi stovyklas. Antradienį parlamentarai imsis svarstyti Mišrios Seimo narių grupės atstovų Agnės Zuokienės ir Žilvino Šilgalio siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Po pateikimo šiam projektui parlamentas pritarė didele balsų persvara. Išankstinių Seimo rinkimų idėjai praėjusios savaitės pabaigoje pritarė ir pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo išvadoje teigiama, kad rinkimai galėtų būti surengti šių metų liepos 22-ąją. Opozicinėms frakcijoms dėl pirmalaikių rinkimų sutariant vienbalsiai, o valdančiojoje koalicijoje esančių Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos atstovams didelio entuziazmo nerodant, didžiausia Seimo TS-LKD frakcija triukšmingai skilo į dvi dalis.
TS-LKD seniūno Jurgio Razmos patvirtinimu, skilimas frakcijoje iš tiesų įvyko. „Frakcijos pozicija – balsuoti laisvai, tačiau prieš svarstymą dar apsikeisime nuomonėmis. Su koalicijos partneriais šio klausimo nesame aptarę, bet jie dar labiau prieštarauja pirmalaikiams rinkimams. Nesiimu prognozuoti, kuo viskas baigsis“, – vakar sakė J. Razma. Partijos pirmininkas Andrius Kubilius ne kartą tvirtino, kad pirmalaikiai rinkimai neturi prasmės. LŽ šaltinių duomenimis, pirmalaikių parlamento rinkimų idėją ir toliau aktyviai gina Seimo pirmininkė Irena Degutienė, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys. Tuo tarpu politologo Lauro Bielinio įsitikinimu, Seimas dėl pirmalaikių rinkimų taip ir neapsispręs, nors politologas pripažino, kad valdantieji vis sunkiau valdo padėtį. „Valdantieji sukryžiavo ietis dėl pirmalaikių rinkimų“. LIETUVOS ŽINIOS
Kauno apskrities archyve skaitmeninami unikalūs tarpukario Lietuvos žydų dokumentai, jie – vieni geidžiamiausių naujos Jad Vašemo muziejaus Izraelyje ekspozicijos eksponatų. Pasak Kauno apskrities archyvo direktoriaus Gintaro Dručkaus, dokumentus, susijusius su žydų istorija, „tikrai reikėtų skaičiuoti tūkstančiais“. Anot G. Dručkaus, Izraelio muziejui visi dokumentai bus pateikti skaitmenine forma, tačiau pats skaitmeninimo procesas gali užtrukti kelerius metus. Vis dėlto pirmųjų rezultatų jau laukiama antrojoje 2012 m. pusėje – vasarą arba rudeniop. Teigiama, kad nauja medžiaga, tarp kurios yra asmeniniai holokaustą išgyvenusių žydų dokumentai, padės atskleisti žydų persekiojimo ir naikinimo mastą. Atitinkamas susitarimas tarp Holokausto tyrimų centro ir muziejaus bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pasirašytas pernai rudenį. „Archyvas Kaune – Izraelio muziejaus viltis“. KAUNO DIENA
Gargžduose išrinktas Seimo narys Petras Gražulis į teismą padavė net 14 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių – politikas nori, kad jie viešai paneigtų savo žodžius. P. Gražulį užgavo televizijos eteryje ir spaudoje pasirodžiusi informacija apie jo praeitį. Teigta, jog seimūnas buvo susijęs su KGB ir į belangę sėdo už sukčiavimus, o jis pats sako, kad ten pateko, nes kovojo „vardan Lietuvos laisvės“. „Norėčiau, kad paneigtų paskleistą melą, o tokiu atveju būtų galima ir susitaikyti. Tačiau pirmasis atsakomybėn patrauktas Tarybos narys, mano žiniomis, net nemano pripažinti klydęs ir atsiprašyti nenori“, – proceso esmę aiškino Seimo narys. Vakar Klaipėdos rajono apylinkės teisme įvyko pirmasis posėdis, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla dėl šmeižto. Kaltinamasis – politikas Andrius Adomaitis. Iš viso P. Gražulis tuo pačiu nusikaltimu kaltina ir į teismą padavė 14 rajono Tarybos narių. „Įžeidimą seimūnas bandys įrodyti teisme“. VAKARŲ EKSPRESAS
Vilniaus apygardos teismas vakar pripažino pagrįstu verslininko Antano Boso ieškinį bankui „DNB Nord“ (dabar besivadinančiam DNB) dėl jam įpiršto itin rizikingo banko produkto, kuris vietoj „garantuoto“ milijoninio pelno atnešė tik nuostolius. Pasak A. Boso, bankas tai padarė sąmoningai. Teismas nusprendė, kad A. Boso sutartys su banku turi būti panaikintos, ir verslininko naudai priteisė beveik 290 tūkst. litų, nuo kurių turi būti mokamos 5 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo. Be to, bankas turės sumokėti A. Bosui ir 30 tūkst. litų žyminio mokesčio. „Čia yra sąmoningas ilgalaikis strateginis planas, kaip apgauti daug žmonių, – įsitikinęs A.Bosas. – O teisminės praktikos, kuri apgintų paprastą žmogų prieš banką, iki šiol nebuvo – visą laiką teisūs būdavo bankai“. A. Bosas yra trečias, laimėjęs bylą prieš „DNB Nord“, o iš viso su akcijomis susijusias obligacijas bankas įsiūlė apie 640 neprofesionalių klientų. Minėtą teismo nutartį bankas per 30 dienų gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. „Teismas: DNB apgavo A. Bosą“. RESPUBLIKA
Basa, sumušta ir apsvaiginta – Eglė Kusaitė tvirtino, kad būdama tokios būsenos prokurorams prisipažino važiavusi susisprogdinti į Rusiją. Teisme ji prabilo ir apie Rusijos pareigūnų seksualinį priekabiavimą. 23-iojo gimtadienio išvakarėse Vilniaus apygardos teisme parodymus davusi klaipėdietė E. Kusaitė tvirtino, kad nesitikėjo sulaukti šios dienos – pasak jos, po sulaikymo areštinėje buvo taip kankinama, kad nesitikėjo likti gyva. 2009-ųjų spalio 24-ąją E. Kusaitė į Vilniaus areštinę buvo atgabenta iš Kauno autobusų stoties, taip ir nespėjusi įlipti į traukinį, vykstantį į Maskvą. E. Kusaitės tikinimu, ji pareigūnų pažeminimus ir smurtą patyrusi jau pirmąją sulaikymo dieną, o neaiškiomis psichotropinėmis medžiagomis buvo nuodijama nuo paauglystės. Kol ji gyveno Klaipėdoje, tai darė musulmonais apsimetę VSD agentai, Vokietijoje – ingušai, kurie, jos nuomone, taip pat bendradarbiavo su saugumu, o Vilniuje ji esą buvo svaiginama prieš apklausas. „Bando gintis puldama“. LIETUVOS RYTAS
Prieš daugiau nei 9 metus uostamiestyje įvykęs ginkluotas konfliktas, per kurį „Aro“ policininkas Algirdas Deringis nušovė su Tauragės nusikaltėlių pasauliu sietą Egidijų Levčenkovą pirmadienį baigėsi teismo nuosprendžiu. Klaipėdos apygardos teismas 38 metų antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūną A. Deringį pripažino kaltu įvykdžius tyčinę žmogžudystę ir nuteisė realia laisvės atėmimo bausme – pusšeštų metų pataisos namuose. E. Levčenkovo našlei ir tėvo netekusiems dviem vaikams nuteistasis turės atlyginti 200 tūkst. litų įvertintą neturtinę žalą. Moteris prašė priteisti tris kartus didesnę sumą. A. Deringis šį nuosprendį skųs. Jį palaiko ir pajūrio prokurorai, teismo prašę šią bylą apskritai nutraukti, nes teisėsaugininko veiksmuose neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos. Baudžiamąją bylą teismui perdavė Generalinė prokuratūra. „Aro“ kovotojas nuteistas už žmogžudystę". RESPUBLIKA
Daktarų gaujos byloje valstybės saugomas liudytojas pirmą kartą Klaipėdos apygardos teismo istorijoje apklaustas nuotoliniu būdu. Tiesa, ne vienoje garsioje byloje liudijęs vyras jokių naujienų neatskleidė. Daktarų gaujos bylą nagrinėjantis teismas pirmadienį apklausė valstybės saugomą liudytoja Joną Bielskį. Šis kaunietis yra tapęs beveik etatiniu garsių bylų liudytoju. Henriko Daktaro artimieji jo pasakojimą vadino kliedesiais ir pasakomis. Šiame teisme pirmą kartą liudytojas buvo apklausiamas nuotoliniu būdu – jis buvo kitame mieste, o teismo salėje buvę žmonės jį matė ekranuose. Vakar teismo posėdžio stebėti atvyko H. Daktaro motina, žmona, dukra, žentas ir anūkė. Visi giminaičiai išnaudojo galimybę ne tik pamatyti H. Daktarą, bet ir jį pabučiuoti. Nė vienas kitas teisiamasis nejaučia tokio šeimos palaikymo. „Prieš gaują liudijo iš ekrano“. KAUNO DIENA
„Niekas čia labai ir nenustebo“, – sakė „Akistatos“ pakalbintas viename teisme dirbantis teisėjas, kai šiomis dienomis gerą pusmetį plušėję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai užfiksavo, kaip advokatas Vitoldas Petravičius perduoda 30 000 litų kyšį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Ryšardui Skirtunui. Advokatas įteikė teisėjui vokelį su pinigais už tai, kad šis priimtų išteisinamąjį nuosprendį verslininko Laimono Jurgelevičiaus byloje. Apie teisėjų klaną ir advokatus duodančius kyšius teisėjams skaitykite straipsnyje „Teisėjai ir advokatai – tas pats klanas?“ AKISTATA
