Vijolė Aguonaitė
Agronomė Joana Giedraitytė primena, kad gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma vienmečių gėlių, kurių vegetacijos periodas trumpas.
Pamirkytos sudygs greičiau
Į lysves galima sėti laibenius, medetkas, rudgrūdėles, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapiuosius žirnelius. „Prieš sėją kvapiųjų žirnelių sėklas patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkytų žirnelių sėklos sudygsta po savaitės, o nemirkytos – po dviejų savaičių“, – aiškino specialistė. Ji priminė, kad laibeniai geriau auga ir gausiau žydi saulėtoje vietoje. Šie augalai dirvai nereiklūs, nebijo šalnų. Sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį, pasėtos greitai sudygsta. Laibeniai pražysta po 45 dienų, norint pratęsti jų žydėjimą, juos reikia nukarpyti, tada jie žydi pakartotinai.
Pasėti į lysvę žydi vėliau
„Į lysves pasėtos rudgrūdėlės sudygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo. Sėklos išlieka daigios 2–3 metus. Šios gėlės geriau auga saulėtoje vietoje, – pasakojo agronomė. – Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje – į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje jie sodinami į gėlynus. Pasėti į lysvę augalai žydi dviem savaitėmis vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kiek laiko jos žydi pakartotinai. Gėlynuose nemezijos sodinamos kas 15 cm, o pasėtas reikia išretinti. Išrautus daigus galima pasodinti.“
Pentinių sėklos į lysvę sėjamos gegužės pradžioje, o jei pavasaris ankstyvas, kaip šis, pasak J.Giedraitytės, galima sėti balandžio pabaigoje. Pasėtos rudenį per žiemą pentinių sėklos išbrinksta, pavasarį greitai sudygsta. Paaugusius daigus reikia išretinti paliekant 10–15 cm atstumus tarp augalų. Rūtos ir razetos sėjamos tiesiai į lysves. Razetų daigai labai jautrūs persodinimui.
„Sukučiai gražiai atrodys pasėti balkone. Tai vijokliniai augalai, kurie užauga 2–2,5 m aukščio. Žydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai mėlynai. Sukučiai sėjami gegužės pradžioje. Daigai nepakenčia persodinimo. Paaugusiems sukučiams reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles“, – patarė pašnekovė. Ji priminė, kad gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, sausiukus, šlamučius, kiškio ašarėles ir kitus įdomius grakščius varpinius augalus.
Prieš sodinant reikia nulukštenti
„Kardeliai sodinami saulėtoje vietoje. Dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Jos negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes tada kardeliai dažniau suserga grybinėmis ligomis. Dirva paruošiama rudenį: įterpiama perpuvusio mėšlo, kaulamilčių (5 kg į 100 kv. m). Pavasarį dirva išpurenama ir į ją išberiama superfosfato (5 kg į 100 kv. m)“, – aiškino agronomė. Prieš sodinant ji patarė kardelių gumbasvogūnius nulukštenti ir dvi valandas mirkyti kalio permanganato tirpale (10 g į 10 l vandens). Kardelius reikia sodinti 5–8 cm gylyje, lengvesnėje žemėje – maždaug 10 cm gylyje. „Sausą dirvą prieš sodinimą būtina palaistyti. Pasodintų ir dar nesudygusių kardelių laistyti nereikia, nes laistant susiplūkia dirva, susidaro plutelė, kuri nepraleidžia oro ir šaknys prastai auga“, – sakė J.Giedraitytė.
Nuo mėšlo išauga į lapus
Raganes, pasak jos, geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm dydžio, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 g superfosfato. Raganės sodinamos 15 cm gylyje. Tokiame gylyje jų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą neiššąla.
„Jurginams, kurie sodinami gegužės pirmoje pusėje, dirva rudenį patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kg į kv. m). Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu nepatartina, nes jurginai išaugs į lapus ir silpnai žydės“, – perspėjo agronomė. Pradėję augti jurginai papildomai tręšiami 3–4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g į 10 l vandens). Pradėjusių žydėti jurginų azoto trąšomis tręšti nebereikia.
