Sumažėjusios pajamos ir smarkiai išaugusios cigarečių kainos vis daugiau gyventojų priverčia mesti rūkyti. Pastaruoju metu medikai sulaukia gausesnio būrio prašančiųjų pagalbos padėti atsisakyti cigaretės, o didieji prekybos tinklai fiksuoja vis didesnį tabako pardavimo kritimą.
Gaila pinigų cigaretėms
„Iki“ nurodo, kad šių metų pradžioje, palyginti su 2009-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, cigarečių pardavimas smuko maždaug 50 procentų.
„Norfos“ parduotuvėse rūkalų parduodama irgi gerokai mažiau. Beje, skirtingai nei kituose didžiuosiuose prekybos tinkluose, čia cigaretės neparduodamos visose kasose, o tik specializuotuose skyriuose. „Maximos“ prekybos tinklo parduotuvėse per metus cigarečių pardavimas sumažėjo trečdaliu.
Žinoma, dalis čia cigaretes pirkusių gyventojų tapo juodosios rinkos klientais, bet nemažai ir tokių, kuriuos krizė paskatino atsisakyti žalingo įpročio.
„Dabar stovėdamas eilėje prie kasos ir matydamas cigarečių kainas kaskart džiaugiuosi, kad man jų nebereikia“, – „Sekundei“ sakė 26 metų panevėžietis Algirdas Navakas.
Jis praėjusią savaitę išrinktas Europoje ir Lietuvoje antrus metus organizuojamo konkurso „Nerūkantis europietis“ mūsų šalies nugalėtoju.
Kovo mėnesį vyras vyks į Ispaniją, Barseloną, kur varžysis dėl pagrindinės nominacijos ir 5 tūkstančių eurų atostogų čekio.
Šiemet birželį rūkyti metęs A.Navakas sakė, kad išaugusios cigarečių kainos irgi turėjo įtakos jo motyvacijai.
Į konkurso finalą patekusi brandaus amžiaus panevėžietė Audronė Virbalienė metė rūkyti, kai dar krize nekvepėjo – beveik prieš porą metų, tačiau organizatoriams moteris nuoširdžiai prisipažino: „Užkniso ta priklausomybė, kad cigaretėms, o ne duonai sukrapštau paskutinius centus.“
Už pagalbą metant rūkyti visuomenės nominuota mažeikietė pulmonologė Albina Kiudulienė neslėpė norinti, kad cigarečių pakelis kainuotų 10 ir daugiau litų.
„Visų keikiama krizė, pasirodo, turi ir gerų aspektų. Sunkmečiu tikrai atsirado daugiau norinčiųjų nusikratyti nikotino priklausomybės“, –sakė ji.
Reikia pripažinti priklausomybę
Vienoje bendrovėje pardavimo vadybininku dirbantis A.Navakas pasakojo, kad rūkyti pradėjo sulaukęs 17 metų. Surūkydavo maždaug po 20 cigarečių per dieną.
Iš pradžių jam atrodė, kad galės mesti kada panorėjęs, tačiau vėliau suprato, kad yra smarkiai priklausomas nuo nikotino.
„Kelis kartus mėginau mesti rūkyti, naudodamas nikotino pakaitalus, bet nesėkmingai. Netrukus vėl imdavau cigaretę“, – kalbėjo jis.
Praėjusių metų birželį vyras apsisprendė: pakaks. Ir metė. Jis pasikliovė tik savo ryžtu, psichologiniu nusiteikimu, jokių medikamentų nevartojo.
A.Navakas užsiregistravo dalyvauti konkurse „Nerūkantis europietis“, kurio pagrindinė sąlyga – išlikti nerūkančiu ne mažiau kaip pusmetį. Jam pavyko ne tik neužsirūkyti, bet ir tapti konkurso nugalėtoju Lietuvoje.
A.Navakas tikino, kad rūkaliui būtina pripažinti, jog yra priklausomas nuo cigaretės. Lygiai taip pat kaip alkoholikui pripažinti, kad toks esąs. Jeigu gyvens su iliuzija, kad nėra priklausomas ir gali mesti kada panorėjęs, niekada nemes.
„Kai žmogus pripažįsta turįs problemą – pusė darbo jau nuveikta“, – aiškino jis.
A.Navakas sakė metęs rūkyti dėl begalės priežasčių: noro atsikratyti priklausomybės nuo cigarečių, nepatirti diskomforto, kai nėra galimybės rūkyti, mėgautis skaniais patiekalais, apskritai geriau jaustis. Vyras neneigia, kad cigarečių kainos ir joms išleidžiami didžiuliai pinigai irgi paskatino greičiau padėti tašką.
„Nerūkiusieji niekada nesupras, koks malonumas patiriamas metus rūkyti – iš naujo atrandi kvapus, nebejauti bjauraus skonio burnoje rytais. Pagaliau – piniginėje turi daugiau pinigų“, – kalbėjo konkurso nugalėtojas. Jis apskaičiavo, kad per aštuonerius rūkymo metus į orą paleido per 20 tūkstančių litų.
Dabar vyras savo patirtimi, kaip mesti rūkyti, noriai dalinasi su aplinkiniais.
„Darau viską, kad mano aplinkoje esantys žmonės suvoktų, kokią žalą rūkydami daro sau, ir ryžtųsi mesti“, – sakė jis.
Nemėgo rūkančių moterų
Panevėžietė Audronė Virbalienė nerūko jau porą metų. Konkurso organizatoriams savo būseną ji apibūdino kaip stulbinamą laisvės pojūtį.
Moteris juokavo, kad, matyt, panašiai jaučiasi kalinys po daugelio metų išėjęs į laisvę.
A.Virbalienė 31 metus surūkydavo po vieną pakelį, kartais ir daugiau per dieną.
Gamykloje cecho meistre, viršininke dirbusiai moteriai kelios minutės su cigarete būdavo tarsi trumpas atokvėpis. Namuose ji mėgdavo susirangyti ant sofos su puodeliu kavos ir cigarete rankoje – tai buvo tarsi savotiška meditacija.
Moteris neslepia, kad dažnai cigaretės siekdavo tiesiog mechaniškai, iš įpratimo. Laukdamasi ir maitindama vaikus, kurių užaugino du, nerūkė, tačiau paskui vėl paimdavo cigaretę.
„Turėjau dvi galimybes mesti rūkyti, bet jomis nepasinaudojau“, – apgailestavo ji.
Moteris konkurso organizatoriams pasakojo, kad bėgant metams jai iki gyvo kaulo įgriso jausmas, kai užmiršusi cigaretes namuose patirdavo didžiulį stresą, kai paskutinius pinigus skirdavo rūkalams.
A.Virbalienė prisipažino nemėgusi rūkančių moterų.
Jos pasąmonėje seniai kirbėjo mintis mesti rūkyti, bet prireikė laiko, kol tam pasirengė sąmonė.
Inga SMALSKIENĖ
