Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja smidrų auginimas.
Auginimo patirties sėmėsi Danijoje
Šiaulių rajono ūkininkai Jurgita ir Kęstas Krištopaičiai augina 1,5 ha smidrų, kitaip dar vadinamų šparagais. Šio verslo sutuoktiniai ėmėsi grįžę iš Danijos. „Danijoje dirbome viename iš stipriausių šparagų ūkių. Ten įgijome ne tik jų auginimo, bet ir derliaus dorojimo įgūdžių. Šparagų ūkio šeimininkas, sužinojęs, kad ketiname pradėti savo verslą, nestokojo mums patarimų įsigyjant kokybiškus daigus bei techniką“, – pasakojo J.Krištopaitienė.
Pasak ūkininkės, pasisodinę smidrų sodinukų, pirmaisiais metais jie leido šiems augti ir stiprėti. Ūgliai buvo pradėti pjauti tik trečiaisiais metais. Smidrų derlius nuimamas nuo balandžio pabaigos iki Joninių. Vėliau ūgliai nepjaunami, augalai paliekami augti iki rudens. J.Krištopaitienė pabrėžė, kad paprastų, lietuviškų smidrų ūglių, auginamų darželiuose, ir kultūrinių šparagų skonis skiriasi. „Kultūriniai šparagai – sultingi ir traškūs. Jų skonis primena žalius žirnius ir riešutus. Šios daržovės turi gausybę vitaminų ir mineralinių medžiagų“, – pridūrė pašnekovė.
Daržovės ūkyje neužsibūna
Krištopaičių šparagų ūkyje auginami net kelių veislių šparagai. Sutuoktiniai pasirinkę baltuosius šparagus ‘Backlins’ (dar vadinamus karališkaisiais) ir dviejų veislių žaliuosius ‘Steniva’ ir ‘Vesidas’. „Baltuosius šparagus anksti pavasarį būtina apkaupti, kad jų nepasiektų saulės šviesa ir jie nepakeistų spalvos“, – sakė ūkininkė.
Pasak J.Krištopaitienės, pavasarį iš vienos šparagų šaknies per 2 mėnesius nupjaunama apie 30 ūglių. Šį darbą būtina atlikti rankomis anksti ryte arba vakare. „Ūgliai pjaunami prie žemės paviršiaus arba 2 cm žemiau. Iš kero nupjaunami 2–3 ūgliai“, – pasakojo ūkininkė. Nepatartina išpjauti visų ūglių iš kero, dalį reikia palikti antžeminei daliai formuoti ir maisto medžiagoms ateinančių metų derliui kaupti. Prekybai ruošiami 0,8–2 cm skersmens ir 20–30 cm ilgio šparagų ūgliai. Nupjauti jie rūšiuojami pagal dydį. Standartinis šparagų ryšulėlis sveria 250 g. Krištopaičiai jau turi savo pirkėjų. Šparagai parduodami turguje, juos perka restoranų savininkai. Ūkininkai kitais metais planuoja plėsti šių vertingų daržovių ūkį. Joms bus skirta dar 1 ha.
Smidrus augina pirmus metus
Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijos ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė pasakojo, kad smidrai į jos ekologinį ūkį atkeliavo atsitiktinai. „Buvau nuvykusi į Olandiją pirkti braškių daigų. Tame pačiame ūkyje buvo auginami ir smidrai. Susigundžiau nusipirkti ekstra klasės ‘Gynlim’ ir ‘Avelim’ didžiulių daigų. Parsivežusi juos į namus nežinojau, ką su jais daryti“, – prisiminė ji.
Tada ūkininkė patarimų kreipėsi į Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėją Audronę Žebrauskienę. Po konsultacijų smidrų plantacijai buvo parinkta saulėta vieta, paruošta dirva. Lysvėje buvo iškastos 40 cm gylio ir 50 cm pločio duobutės daigams sodinti, tarp jų palikti 40–50 cm atstumai. „Sodinant reikia nepamiršti, kad smidrų šakniastiebiai auga tik viena kryptimi. Todėl reikia sodinti taip, kad visų augalų ūgliai augtų ta pačia kryptimi, o ne priešpriešiais arba skersai eilės, nes tada želdinys pasidarys netvarkingas ir jį bus sunku prižiūrėti“, – pabrėžė G.Sakalauskienė.
Smidrams auginti G.Sakalauskienė skyrė 47 a žemės. Ūkininkė pasodino kokybiškus daigus, todėl jau pirmais metais skanavo smidrų ūglių. Pasak G.Sakalauskienės, šį sezoną iš 20 arų buvo pririnkta 120 kg smidrų ūglių.
Augalams – tinkama priežiūra
ASU Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėja A.Žebrauskienė teigė, kad smidrai dauginami daigais, sėklomis ar vegetatyviniu būdu – dalijant kerą. Pasak mokslininkės, smidrų daigai turi būti sveiki, tamsiai žalios spalvos, šaknys nesudžiūvusios, švarios (bet neplautos), nepažeistos ligų ir kenkėjų. Smidrų sodinimo atstumai priklauso nuo jų rūšies, dirvožemio ir veislės. „Daržovės gali duoti gausų ir geros kokybės derlių tik tada, jei jų augimo sąlygos geros: tinkama temperatūra, pakankamai drėgmės, šviesos ir oro bei maisto medžiagų“, – sakė ASU Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėja.
Pirmaisiais smidrų plantacijos įveisimo metais būtina jiems skirti ypač daug priežiūros. Praėjus 5–7 dienoms po smidrų pasodinimo rekomenduojama lauką apžiūrėti ir patikrinti, ar prigijo daigai. Jei kai kurie daigai neprigijo, būtina atsodinti naujais. Pradėjusius augti daigus A.Žebrauskienė rekomenduoja apkaupti. Į nuolatinę vietą patariama sodinti vienmečius arba dvimečius smidrų daigus.
„Smidrų ūglių derlius renkamas trečiaisiais metais. Kasmet iš 1 ha smidrų galima gauti 4–6 tonas ūglių. Europoje jų kilogramo kaina yra 2,8–3 eurai, Lietuvoje ji svyruoja nuo 15 iki 30 Lt už kg“, – sakė ASU Sodininkystes ir daržininkystės katedros vedėja. Lietuvos prekybos centruose dažniausiai prekiaujama smidrais, atvežtais iš Ispanijos, Pietų Amerikos ir kitų šalių.
J. Žurauskienė
