• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1600 krūties vėžio atvejų, o 1 iš 5 susirgusių moterų yra jaunesnė negu 50 metų amžiaus. Tačiau laimėti gyvenimą, lengviau įveikti ligą net ir išgirdus krūties vėžio diagnozę – įmanoma.

Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1600 krūties vėžio atvejų, o 1 iš 5 susirgusių moterų yra jaunesnė negu 50 metų amžiaus. Tačiau laimėti gyvenimą, lengviau įveikti ligą net ir išgirdus krūties vėžio diagnozę – įmanoma.

REKLAMA

Kasmet spalio 15-ąją minima krūtų sveikatos diena, o moterys raginamos pasitikrinti profilaktiškai. Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma krūties vėžio prevencinės patikros programa, kurios tikslas – nustatyti krūties vėžį ankstyvose stadijose, taip sumažinant mirtingumą nuo šios ligos. Deja, trečdalis (32,3 proc.) moterims nustatomų vėžio atvejų diagnozuojama pažengusiose stadijose. Krūties vėžys yra ir dažniausia mirties priežastis nuo vėžio moterims. Šalyje kasdien krūties vėžio diagnozę išgirsta 4–5 moterys, kasmet – daugiau nei pusantro tūkstančio, rašoma pranešime spaudai.

„Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, efektyviai vykdant patikros programas ir skiriant naujausią gydymą, sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – net 50 proc. Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvųjų stadijų, taigi, prevencinė patikra yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių užkirsti kelią ligos išplitimui ir pasiekti efektyvių gydymo rezultatų“, – teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

REKLAMA
REKLAMA

Krūties vėžio prevencinės patikros valstybės lėšomis finansuojamos moterims nuo 50 iki 69 metų, tačiau rūpintis krūtų sveikata raginamos ir jaunesnio amžiaus moterys, ypač, jeigu vėžio atvejų buvo šeimoje: sirgo mama, močiutė, sesuo, teta. Pasak N. Čiakienės, kartais ir eilinis vizitas pas gydytoją gali būti dovana, išsaugojusia žmogui gyvybę.

REKLAMA

POLA direktorei antrina ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas generalinė direktorė Asta Grabinskė, teigdama, jog remiantis įmonės išmokų statistikos duomenimis, krūties vėžiu serga ne tik vyresnio amžiaus moterys.

„Nagrinėdami trejų pastarųjų metų išmokų statistiką dėl krūties vėžio pastebėjome, jog šia onkologine liga serga ir jauno, darbingo amžiaus, aktyviai gyvenančios, karjeros siekiančios moterys. Vidutinis išmokas dėl šios ligos gavusių moterų amžius – 51 metai, o jauniausia klientė buvo vos 27-erių metų. Pastebėtas ir išmokų dėl sergamumo krūties vėžiu augimas, mat 2021-aisiais susirgus krūties vėžiu išmokų suma buvo beveik 52 proc. didesnė nei 2019-aisiais“, – tikina A. Grabinskė ir ragina moteris aktyviau tikrintis prevenciškai, tokiu būdu apsaugant save nuo pažengusių krūties vėžio stadijų.

REKLAMA
REKLAMA

Susidėti finansinius saugiklius ligai įveikti

Nepaisant to, kad krūties vėžys viena dažniausių mirties nuo vėžio priežasčių moterims, gydymo galimybės valstybės lėšomis – ribotos. POLA direktorės teigimu, kompensaciniai mechanizmai patobulėjo, tačiau pasitempti yra kur, o tai reiškia, jog moterys dalį gydymo ar reabilitacijos išlaidų turi padengti savo lėšomis. 

Nuo 2022 m. sausio 1 d. moterims po mastektomijos tapo kompensuojami krūtų implantai. „Vis tik, pacientės pačios pasirinkti implantų negali. Joms kompensuojama operacijos kaina, į kurią taip pat įeina ir krūtų implantų kaina. Jeigu pacientės apsisprendžia rinktis brangesnius krūtų implantus, primokėti kainos skirtumą galimybės nėra, jos turi susimokėti visą implantų kainą. Krūtis atkuriant implantais operacijai būna reikalingos ir kitos pagalbinės priemonės, kurios gali būti ir nekompensuojamos. Remisijoje esančios pacientės kenčia dėl po operacijų tinstančių galūnių, ne kiekviena jų savo lėšomis gali nusipirkti būtinas kompresines priemones: rankoves ar kojines, negali susimokėti už brangiai kainuojančius, tačiau itin reikalingus gydomuosius limfodrenažinius masažus“, – vardija išlaidas N. Čiakienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, pasirūpintus tinkamu gyvybės, kritinių ligų ar stacionarinio gydymo draudimu, dalį išlaidų gali padengti draudimo įmonė. „Matome, jog kritinių ligų draudimo paslauga tampa vis paklausesnė, mat žmonės supranta, jog susirgus onkologine liga – gydymas gali nemažai kainuoti, darbo galimybės sergant yra ribotos, kartais ir nesuderinamos su gydymosi procesu. Kritinių ligų draudimo paslauga išties leidžia žmogui gydytis, o ne spręsti finansinius galvosūkius. Tuomet moteris gali sau leisti reikiamas reabilitacijos procedūras, galiausiai turėti daugiau pasirinkimų tiek implantams, tiek kitoms būtinoms procedūroms ar pagalbinėms priemonėms, psichologo konsultacijoms. Finansinis užnugaris suteikia užtikrintumo“, – tikina A. Grabinskė. 

REKLAMA

Vyti stigmas šalin ir įsitraukti darbdaviams

Pasak N. Čiakienės, dar viena priežastis, kodėl moterys neina tikrintis profilaktiškai, nesirūpina krūtų sveikata – stigmos ir klaidingi įsitikinimai, nenoras būti silpnoms bei maža visuomenės paskata rūpintis savimi. 

„Vis išgirstame, kad neva nuėjus pasitikrinti dėl vėžio „būtinai ką nors ras“, o jei ras, kaip tada reikės gyventi. Moterys gyvena įsitikinimais, kad jas paliks gyvenimo partneris, bus šokiruoti vaikai, artimieji, tad nustačius ligą, ją neretai slepia ir visą gydymo kelią išgyvena vienos. Mes skatiname mąstyti racionaliai, jei žmogus serga, tai geriau liga tegul būna nustatyta, kad būtų galima pradėti gydymą, taip išsaugant galimybę laimėti gyvenimą. Verta žinoti, kad gydymo galimybės ir prieinamumas labai išplėtoti, kas buvo prieš 10 metų, dabar skiriasi kaip diena ir naktis“, – sako N. Čiakienė.

REKLAMA

A. Grabinskė pritaria, jog prie stigmų ir baimių dėl onkologinių ligų šalinimo gali prisidėti ir darbdaviai.

„Karjeros, šeimos moterys, turinčios daug tikslų neleidžia sau sirgti, neva – tai bus palaikyta silpnumu. Šią stigmą raginu pamiršti visam laikui. Pirmiausia kiekviena moteris reikalinga pati sau. Ji be galo svarbi savo šeimai, artimiesiems ir net kolegoms, tačiau sveikata visuomet turi būti prioritetas. Esu įsitikinusi, jog moterų sveikata turi rūpintis ne tik pacientų interesus atstovaujančios organizacijos, bet ir verslo sektorius.

Paskatinkime savo darbuotojas sistemingai rūpintis sveikata, tegul tai tampa visų mūsų atsakomybe. Galbūt tai bus sveikatos patikrai skirtas ir įmonės apmokamas artimadienis kartą per ketvirtį, galbūt – subalansuotas sveikatos draudimo paketas darbuotojams“, – mintimis dalijasi A. Grabinskė ir priduria, jog tik visuomenės sąmoningumas gali padėti išsaugoti kuo daugiau moterų gyvybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų