REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Storosios žarnos vėžys išlieka trečia pagal dažnumą onkologinė liga, kurios atvejų dėl gyvensenos pokyčių pasaulyje tik daugėja. Nors dabar nieko nestebina ir šią diagnozę išgirdęs 40-metis, gydytojai ramina, kad yra būdas šio vėžio išvengti. Tam tereikia laiku pasirinkti profilaktiškai, o atlikus kolonoskopiją ramiam dėl šio vėžio galima būti net 10 metų.

Storosios žarnos vėžys išlieka trečia pagal dažnumą onkologinė liga, kurios atvejų dėl gyvensenos pokyčių pasaulyje tik daugėja. Nors dabar nieko nestebina ir šią diagnozę išgirdęs 40-metis, gydytojai ramina, kad yra būdas šio vėžio išvengti. Tam tereikia laiku pasirinkti profilaktiškai, o atlikus kolonoskopiją ramiam dėl šio vėžio galima būti net 10 metų.

REKLAMA

Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų.

Nors šis vėžys ne tik dažnai pasitaiko, bet ir kasmet pareikalauja 800 gyvybių, VUL Santaros klinikų Abdominalinės chirurgijos gydytojas, profesorius Tomas Poškus siunčia aiškią žinią – storosios žarnos vėžio išvengti galima.

Jis pažymėjo, kad, laimei, ši liga turi gana lėtą ir nepiktybinę pradžią, todėl svarbiausias dalykas – įveikti nepagrįstą baimę pasitikrinti profilaktiškai.

REKLAMA
REKLAMA

Storosios žarnos vėžys beveik niekada neatsiranda staiga. Reikia mėnesių, metų, kartais – net dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per mažą, vėliau – didelį, dar vėliau – labai didelį polipą pasidarytų piktybinis navikas.“

REKLAMA

„Storosios žarnos vėžys beveik niekada neatsiranda staiga. Reikia mėnesių, metų, kartais – net dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per mažą, vėliau – didelį, dar vėliau – labai didelį polipą pasidarytų piktybinis navikas.

Kadangi yra toks ilgas laiko tarpas, per kurį vėžys auga ir taip pat yra gana neblogų diagnostikos priemonių, kuriomis mes galime rasti dar ikivėžines ligos stadijas, tai aptikę polipą ir pašalinę, kol jis nepiktybinis, mes galime išvengti storosios žarnos vėžio atsiradimo. Ir kalbame ne tik apie tai, kad ligą nustatyti anksti, bet ir tai, kad nustatyti, dar kol vėžio nėra. Taigi žmogus tada pasveiksta dar nesusirgęs“, – Santaros klinikų surengtoje nuotolinėje transliacijoje kalbėjo gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausios storosios žarnos vėžio priežastys

Paklaustas, kokios yra dažniausios storosios žarnos vėžio priežastys, T. Poškus konstatavo, kad nėra labai aiškių rizikos veiksnių, kurie lemia, kad ši liga išsivystys konkrečiam žmogui.

„Didelė dalis žmonių, kada mes tai tikrai žinome – tai turintys paveldimus sindromus, pavyzdžiui, kai iki tam tikro jauno amžiaus jie visada suserga storosios žarnos vėžiu.

Dažniausias yra sporadinis, atsitiktinis storosios žarnos vėžio atvejis ir tokiais atvejais priežastys yra dviejų tipų – viena yra genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia gyvenimo bėgyje. Aišku, jos priklauso nuo įvairių dalykų – to, ką mes valgome, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne, kas vartoja alkoholį arba rūko, kokia yra aplinkos spinduliuotė. Tačiau sunku išskirti vieną rizikos veiksnį“, – komentavo chirurgas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antra jo įvardyta grupė priežasčių – paveldimos genetinės, kada šeimoje yra kažkuris žmogus sirgęs storosios žarnos vėžiu.

„Manoma, kad įprastai storosios žarnos vėžio atvejais tos priežasčių grupės yra 50 prie 50 – dalis yra paveldima, dalis – gaunama iš  aplinkos“, – pastebėjo T. Poškus.

Kiek įtakos turi mityba? Čia jis pateikė turimus duomenis, kad esama ryšio tarp vėžio ir to, jei daugiau valgoma raudonos mėsos, ypač termiškai, chemiškai apdorotos, rūkytos mėsos produktų:

„Vadinasi, vegetarinė mityba galėtų būti viena priežasčių, susijusi su mažesnėmis storosios žarnos rizikos tikimybėmis.“

REKLAMA

Simptomai, kurie leistų įtarti storosios žarnos vėžį 

Gydytojas pažymėjo, kad dažniausi simptomai, galintys išduoti šį vėžį, susiję su tuštinimosi pasikeitimais.

„Vienas simptomų – kada buvę įprastas tam žmogui tuštinimasis staiga pasikeičia. Galbūt buvo per mėnesį, kitą viduriai pasidaro nevienodi, lyg dažniau pradeda reikėti į tualetą, būna dažniau pasitaikantis viduriavimas su vidurių užkietėjimu.

Taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas, raižymas, burbuliavimas. Kitas labai svarbus simptomas – kraujo pasirodymas ir ypač kraujo, kuris nėra matomas ant popieriaus, bet susimaišęs su išmatomis. Ir ypač jei kraujas nėra šviesus, raudonas, o lyg sukrešėjęs. Pamačius tokį vaizdą būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją“, – primygtinai ragino T. Poškus.

REKLAMA

Tą daryti reikėtų ir jei yra pirmos eilės artimasis (brolis, sesuo, mama, tėtis) yra sirgęs šiuo vėžiu. Tuomet į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis 10 metų anksčiau, negu tas vėžys buvo nustatytas šeimoje.

„Kalbant apie bendrą populiaciją, bendrai žinoma, kad rizika pradeda didėti su amžiumi ir tas simptomas, kada reikėtų profilaktiškai susimąstyti, tai yra 50 metų. Tuomet vėlgi reikia kreiptis vėl į savo šeimos gydytoją“, – komentavo medikas.

Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa, kurios metu atliekamas visiškai neskausmingas tyrimas, kai ištiriamos išmatos dėl cheminių kraujo pėdsakų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei jų nerandama, kas būna 90 proc. tiriamųjų, nieko daugiau daryti nereikia, tik tyrimą pakartoti kas dvejus metus. Tai neskausminga ir nieko nekainuoja. Jei randami pakitimai tame išmatų tyrime nustatomi kraujo pėdsakai, tuomet kitas žingsnis yra kolonoskopija – tai endoskopinis tyrimas, kai storoji žarna apžiūrima iš vidaus“, – kalbėjo T. Poškus.

„Kolonoskopija dešimčiai metų labai patikimai sumažina storosios žarnos riziką.“

Chirurgas akcentavo, kad šiuo metu dauguma tokių tyrimų yra daromi nejautros sąlygomis, pacientui visiškai miegant. Tuo metu radus kokius pakitimus, t. y. aptikus polipus daugeliu atvejų jie iš karto ir pašalinami.

REKLAMA

„Taigi daugeliu atveju pacientas yra ne tik ištiriamas, bet ir pagydomas. Kolonoskopija dešimčiai metų labai patikimai sumažina storosios žarnos riziką, tai tam tikra prasme yra kaip draudimo polisas. Pasidarei kolonoskopiją ir 10 dėl storosios žarnos vėžio yra ramu“, – pastebėjo gydytojas.

Vėžys vis dažniau aptinkamas jauniems

T. Poškus konstatavo, kad storosios žarnos atvejų pasaulyje daugėja.  „Ir kuo daugiau yra vakarietiško gyvenimo būdo, kuris susijęs ir su padidėjusiu kūno svoriu, mitybos įpročiais, vis tik matome, kad tendencija yra šio vėžio daugėjimo visose amžiaus grupėse, taip pat – ir tarp jaunų žmonių.

Ir jei anksčiau pamatyti 50-metį, sergantį storosios žarnos vėžiu, nebuvo labai dažnas dalykas, tai dabar ir 40-metį neretai matome sergantį storosios žarnos vėžiu“, – komentavo jis ir pridūrė, kad ne veltui pasaulyje ir kviečiamųjų į profilaktikos patikros programas amžius jaunėja.

REKLAMA

Paklaustas, ar po karantino pastebima daugiau pacientų su užleistomis storosios žarnos vėžio būklėmis, jis neabejojo, kad tikrieji skaičiai dar pasimatys ateityje.

„Naujausių skaičių mes dar neturime, bet, manau, kad neabejotinai pastebėsime. Nes dar 2020 m. matėme 27 procentais sumažėjusį dalyvavimą prevencinėse programose. 2021 m. jau tas skaičius buvo grįžtantis į normą, tačiau profilaktinio pasitikrinimo sumažėjimas rodo, kad tie žmonės lauks ilgiau ir kreipsis vėliau ir jų diagnostika ir gydymas bus sudėtingesnis. Taigi noriu visus paraginti, kad, pandemija ne pandemija, turime save vieną ir turime pasirūpinti savimi, užtikrinti, kad būtume sveiki“, – akcentavo gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

92 proc. atvejų kolonoskopijos atlikti nereikia

T. Poškus priminė, kad dėl profilaktinio ištyrimo šiuo metu pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau ateityje šis tyrimas turėtų būti dar paprastesnis.

„Yra rengiama programos atnaujinimo tvarka ir ateityje net niekur eiti nereikės, kiekvienas į namus gaus savo patikros mėginėlį. Ir tu gausi laišką, kur tą mėginuką išsiųsti ir po kelių dienų gausi laišką, kad viskas tvarkoje“, – pasakojo jis ir apgailestavo, kad kol kas procesas vyksta lėčiau, nei norėtųsi.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad atlikus minėtąjį tyrimą 92 proc. viskas būna gerai ir tik 8 proc. reikia kolonoskopijos.

REKLAMA

„Dažniausiai nereikia bijoti, nes dažniausiai iš tų žmonių, kuriems randamas slapto kraujo mėginys, 70 proc. būna norma, apie 25–26 proc. žmonių randami nepiktybiniai navikai.“

„Ir čia labai svarbu pasakius A padaryti B – radus kraujo būtinai padaryti kolonoskopiją. Daug kam atrodo baisu, kad padarysiu ir kažką negero sužinosiu. Bet dažniausiai nereikia bijoti, nes dažniausiai iš tų žmonių, kuriems randamas slapto kraujo mėginys, 70 proc. būna norma, apie 25–26 proc. žmonių randami nepiktybiniai navikai – juos galima iš karto pašalinti ir tai tikroji vėžio profilaktika.

Ir tik 2–3 žmonių yra nustatoma storosios žarnos vėžio diagnozė, bet vėlgi ji yra labai įvairi. Pirmosios stadijos vėžys gydomas endoskopu, be operacijos. Tai jei lauksime, slėpsimės po lapais, gal niekas nenutiks, tai nėra geras požiūris“, – pastebėjo chirurgas.

Be kita ko, yra įrodyta, kad šalys, kuris vykdo programas, jose pastebimas ne tik mirštamumo nuo vėžio, bet ir sergamumo juo sumažėjimas.

„Taigi programą vykdyti verta, dalyvauti joje verta ir storosios žarnos vėžio išvengti galima“, – sakė T. Poškus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų