storosios žarnos vėžys

39 metų sveika ir fiziškai aktyvi mama išgirdo storosios žarnos vėžio diagnozę, o chirurgai mano, kad ligą galėjo paskatinti vaikystėje vartotas maistas. Danni Duncan, fitneso trenerė iš Melburno, Australijos, pasakojo, kad jai buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, kuris jau pradėjo plisti į netoliese esančius organus, nors ji gyveno itin sveiką gyvenimo būdą. „Aš esu sveikiausias žmogus, kokį tik pažįstu.

Storosios žarnos vėžys – tai viena dažniausių onkologinių ligų, kuri neretai ilgą laiką vystosi be ryškių simptomų, todėl ankstyvas jų atpažinimas tampa itin svarbus. Chirurgas Audrius Dulskas pabrėžia, kad pirmieji signalai dažnai būna nepastebimi arba nuvertinami, nors būtent jie gali padėti ligą diagnozuoti laiku. Pasak chirurgo, žmonės neretai linkę simptomus aiškinti gyvenimo būdo pokyčiais, mityba ar laikinais organizmo sutrikimais, taip atidėdami vizitą pas gydytoją.

Storosios žarnos vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms, o specialistai pripažįsta – ši tendencija kelia nerimą. Dabar chirurgas Parulas Shukla iš JAV pasidalijo vienu svarbiu patarimu, kuris, jo teigimu, gali net išgelbėti gyvybę, rašoma ladbible.com. Jaunesniems pacientams diagnozuoja vis dažniau Nors dauguma vėžio formų dažniau paveikia vyresnius žmones, storosios žarnos vėžys išsiskiria tuo, kad vis dažniau nustatomas jaunesniems pacientams.

Storosios žarnos vėžys kasmet Lietuvoje pasiglemžia 900 žmonių gyvybes – tai yra 7 kartus daugiau nei per metus žūsta avarijose. Anot gydytojų, dėl to iš dalies kalti patys pacientai – apie pusė jų neina pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio profilaktiškai, todėl dažnai šią ligą nustato trečios ar ketvirtos stadijos, kai tikimybė pasveikti nėra didelė. Lietuva Europoje pirmauja ir skrandžio vėžio susirgimais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nors daugelio vėžio formų atvejų mažėja, storosios žarnos vėžys plinta priešinga kryptimi – jis vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Gydytojai įspėja, kad jaunas amžius neapsaugo nuo ligos, o ankstyvas simptomų atpažinimas gali išgelbėti gyvybę. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunų žmonių suserga storosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu.

Nors virškinamojo trakto onkologiniais susirgimais žmonės serga kone dažniausiai, medikai konstatuoja, kad šiandien ši tema vis dar laikoma nepatogia. Tačiau gėda kalbėti garsiai ir delsimas kreiptis pagalbos gali kainuoti brangiai – gyvybę.   Storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje bei antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. „Praėjęs mėnuo buvo šio vėžio žinomumo mėnuo.

Storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms. Tai reali ir tarptautiniu mastu stebima tendencija. Jaunesni žmonės dažnai klaidingai mano, kad ši liga jų „neliečia“: jei nepatenki į patikros programą, tai esi apsaugotas nuo ligos.  „Kovą – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, vėl ir vėl raginame žmones tikrintis profilaktiškai ir nenumoti ranka į neįprastus simptomus, net jeigu dar nesulaukėte 50-ties.

Medikai skambina pavojaus varpais – storosios žarnos vėžys sparčiai jaunėja, o vis dar pasitaiko ir daug užleistų ligos atvejų. Gydytojai sako, kad šis vėžys vis dar lieka našlaitės vietoje, o šią ligą laiku aptikti dažnai trukdo žmonių baimės, mitai ir delsimas kreiptis į specialistus. Storosios žarnos vėžys gali vystytis dešimtmečius ir be jokių simptomų. Pasak gydytojų, kai simptomai jau išryškėja, liga dažnai būna pažengusi, todėl ir raginama tikrintis profilaktiškai.

Nors dar neseniai storosios žarnos vėžys buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, šiandien ji vis dažniau neaplenkia ir jaunesnių asmenų. Kokie įpročiai padėtų išvengti šio vėžio rizikos? Kovo mėnuo minimas kaip storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo – ta proga chirurgas Audrius Dulskas pasidalijo svarbia informacija apie šios ligos prevenciją ir simptomus. Storosios žarnos vėžys nustatomas ir jauniems Gydytojas atkreipė dėmesį, kad naujausia statistika nenuteikia optimistiškai.

Storosios žarnos vėžys – itin klastingas, mat ilgai vystosi be simptomų. Nors daugelis į profilaktines patikras moja ranka, gydytojai primygtinai primena, kad net ir aptikus ligą, jei ji ankstyvos stadijos, papildomo gydymo net neprireikia. Nors storosios žarnos vėžio profilaktikos programa veikia jau 17 metų, medikai apgailestauja, kad pusė ligos atvejų vis dar diagnozuojama per vėlai.

Storosios žarnos vėžys – ypač klastinga liga. Ji ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai diagnozuojama per vėlai. Kaip atpažinti pirmus įspėjimo ženklius ir ką gali padaryti kiekvienas tiesiog namuose? Plačiau apie tai papasakojęs pilvo chirurgijos gydytojas, koloproktologas dr. Dainius Šimčikas konstatavo, kad storosios žarnos vėžio atvejų pasaulyje daugėja.

Visai neseniai socialiniuose tinkluose grupės „Žemaitukai“ nario Ovidijaus Petrausko žmona Evelina Guseva-Petrauskė prabilo apie šeimą supurčiusią žinią – jos tėčiui Andriui Vasikoniui (47) nustatytas ketvirtos stadijos tiesiosios žarnos vėžys. Nors tokia naujiena buvo tikras smūgis šeimai, tačiau jie pasirinko šviesti visuomenę apie ligą. Naujienų portalui tv3.lt savo širdį apie sudėtingą vyro ligą sutiko atverti Oksana Vasikonė.

31 metų vyras ragina žmones atpažinti penkis iš pirmo žvilgsnio įprastus simptomus, kuriuos jis patyrė mėnesių mėnesius prieš diagnozuojant žarnyno vėžį – štai kokie ženklai išdavė ligą. Chrisui Kirtui buvo vos 31 metai, kai jam buvo diagnozuotas žarnyno vėžys, tačiau diagnozės nustatymas nebuvo paprastas, rašo express.co.uk. Jis anksčiau išsakė savo nusivylimą dėl uždelsimo pripažįstant ir tiriant jo sveikatos problemas.

Storosios žarnos vėžys – klastinga onkologinė liga, kuri gali neišduoti apie save jokiais simptomais. Vis tik, jei aptinkama laiku, ji gali būti suvaldyta, o kad liga būtų aptikta kuo anksčiau, raginama dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Šeškinės poliklinika, kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,3 tūkst. storosios žarnos vėžio atvejų.

Daug kalbama apie mitybos svarbą vėžio prevencijos tikslais – Kauno miesto poliklinikos specialistai primena, kokius produktus būtina įtraukti į mitybą, o kuriuos vartoti kuo rečiau, nes jie didina žarnyno vėžio riziką.

Televizijos naujienų laidų vedėja mirė būdama 53 metų po ilgos kovos su vėžiu – paviešintas jos jaudinantis paskutinis įrašas. Po kovos su vėžiu, sulaukusi 53 metų, 2024 metais rugpjūčio pirmąją mirė buvusi televizijos žinių vedėja. Šeima puoselėja jos atminimą ir kasmet primena moters istoriją, kaip svarbu yra laiku pasitikrinti nuo klastingų ligų. Tanya Sumner, dar žinoma kaip Tanya Spencer, mirė savo namuose nuo agresyvios formos vėžio, prasidėjusio storojoje žarnoje.

Kiekvienais metais Lietuvoje storosios žarnos vėžys diagnozuojamas daugiau nei 1500 žmonių. Tai itin dažna onkologinė liga mūsų šalyje ir viena iš pagrindinių mirtingumo nuo vėžio priežasčių. Dažnai ji vystosi tyliai, be aiškių simptomų, kol tampa sunkiai gydoma. Tačiau pasak BIOFIRST klinikos gyd. gastroenterologės Dalios Kasperavičiūtės, yra vienas paprastas tyrimas, galintis padėti išvengti šios grėsmės – slapto kraujavimo testas iš išmatų (iFOBT), rašoma pranešime spaudai.

Storosios žarnos vėžys – viena iš pavojingų žmogaus gyvybei onkologinių būklių, kuri smogia netikėtai, iš pasalų, o jos simptomai įprastai yra pastebimi tik jau vėlyvose vėžio stadijose. Vis tik yra būdų apsaugoti save nuo vėžio, o vienas tyrimas gali padėti žmogui dėl storosios žarnos vėžio ramiu išlikti net 10 metų.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta pirmoji sostinėje sudėtinga endoskopinė operacija, kurios metu jaunai pacientei buvo pašalintas didelis gerybinis storosios žarnos navikas – be jokio pjūvio ir be tradicinės chirurgijos. Tai – reikšmingas proveržis minimaliai invazyvios medicinos srityje ir nauja galimybė vilniečiams gauti pažangų gydymą.

Storosios žarnos vėžys – klastinga ir pavojinga onkologinė liga, kuri kasmet nusineša apie 800-900 gyvybių. Svarbu pastebėti ligos simptomus laiku, o pajutus nenumoti ranka. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, dažnai liga nesukelia jokių simptomų arba jie būna nespecifiniai, todėl būtina žinoti, į ką atkreipti dėmesį.

Nors kolonoskopija – vis dar mitais stipriai apipintas ir nemažai lietuvių vengiamas atlikti tyrimas, medikai konstatuoja, kad būtent jis jau aptikus slapto kraujo išmatose riziką numirti dėl bet kurios priežasties sumažina net du kartus. Tuo metu saugantis storosios žarnos vėžio gydytojas ragino vietoj alkoholio rinktis pieną bei valgyti daugiau viso grūdo produktų.

Storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje, tačiau daugelis žmonių vis dar vengia profilaktinių patikrinimų. Nors ankstyvas ligos nustatymas gali žymiai padidinti išgyvenimo šansus, dauguma nesikreipia į gydytojus ir nesitiria, nes mano, kad šis susirgimas juos aplenks. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Kovas – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Nors šios ligos paplitimas visuomenėje didėja, o gyventojai nuolat kviečiami išsitirti pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą, bet tik nedidelė dalis skuba ja pasinaudoti. Įsitikinti, kokia svarbi gali būti ankstyva diagnostika, teko Terapijos dienos stacionaro pacientei Irenai, kuriai nustatyta mažakraujystė slėpė kur kas rimtesnę ligą, rašoma pranešime spaudai.

Kolorektalinis vėžys arba kitaip – storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų, kasmet nusinešanti daugiau nei 800 gyvybių Lietuvoje. Šis skaičius galėtų būti ženkliai mažesnis, jei gyventojai aktyviau dalyvautų prevencinėje patikros programoje ir nenumotų ranka į savo sveikatą. Kovą minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr.

Ponia Birutė, sutikusi pasidalyti savo ligos istorija, sako, jog yra nusivylusi dėl negerėjančio žmonių sąmoningumo: jie tikrai nepasidarė sąmoningesni ir profilaktiškai nesitikrina. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas teigia, jog tik profilaktika gali pagelbėti storosios žarnos vėžį nustatyti anksti ir sėkmingai jį gydyti.

„Geriau ateiti pas specialistą, išsitirti ir ramiai gyventi“, – tokį patarimą gydytojas Marius Kryžauskas turi kiekvienam. Pasak jo, išangės problemos ar tuštinimosi nusiskundimai neturėtų būti stigmatizuojami, mat būtent jie gali padėti laiku aptikti klastingąjį storosios žarnos vėžį.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkstančio naujų storosios žarnos vėžio atvejų, šis skaičius kasmet didėja. „Chirurginis storosios žarnos vėžio gydymas yra esminis, nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso ligonio pasveikimas ir tolesnis gyvenimas, tad reikalavimai operacijai yra labai dideli.

Kolonoskopija – vis dar galybe mitų apipintas tyrimas, būtinas diagnozuoti storojo žarnyno ligas. Viena jų – ir klastingasis storosios žarnos vėžys, todėl gydytojai ragina šio tyrimo be reikalo nesigąsdinti. Priešingai – labai sąžiningai pasiruošti, nes kitu atveju ne per maloniausią procedūrą gali tekti pakartoti. Kolonoskopija – diagnostinis tyrimas, kurio metu pro išangę įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, kurio metu galima apžiūrėti visą storąją žarną ir segmentą plonosios žarnos.

39-erių alytiškio Arturo Urbono gyvenimas per vienerius metus pasikeitė iš esmės. Praėjusių metų gruodį jį ištiko insultas, tačiau vyras net nenujautė, kad šis sveikatos sutrikimas taps pradžia dar sudėtingesnei kelionei. Atgavęs jėgas po insulto, Arturas pastebėjo naujų simptomų, o po kelių mėnesių atlikta kolonoskopija atskleidė šokiruojančią tiesą: ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys su metastazėmis kepenyse. „Viskas prasidėjo labai netikėtai.

Storosios žarnos vėžys yra ketvirta pagal dažnumą onkologinė liga, pagal mirtingumą – antroje vietoje po plaučių vėžio. Ir nors Lietuvoje sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumo rodikliai gerėja, jie vis dar išlieka vieni prasčiausių Europoje.  Kaip paprastai onkologinės ligos atveju, išgyvenamumui didelę įtaką turi tai, kokios stadijos nustatoma liga. O storosios žarnos vėžys yra viena iš klastingiausių vėžio formų – ilgą laiką ji būna besimptomė.

Kai 2022 metais 37-erių gydytoja Lauren Juyia pajuto du simptomus, jai buvo diagnozuotas 4 stadijos storosios žarnos vėžys. Dabar ji nori atkreipti visuomenės dėmesį į ankstyvus įspėjamuosius ligos požymius. Po ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžio diagnozės gydytoja atskleidė du pagrindinius įspėjamuosius požymius, kurie ją paskatino pasitikrinti. Gydytojai ginekologei Lauren Juyia šią ligą diagnozavo 2022 m., kai ji buvo 37 metų. Moteris pati pastebėjo simptomus, rašoma mirror.

Šiandien 67-erių vilnietis Alfonsas Brazas šypteldamas sako, kad formaliai gydymas ir reabilitacija jau baigti, kas reiškia, kad jam diagnozuotas storosios žarnos vėžys atsitraukė ir taip jau antrąkart gyvenime. Storosios žarnos vėžys yra trečioji pagal dažnumą onkologinė liga – visame pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas žmonių, Lietuvoje kasmet registruojama net 1,7 tūkst. šios ligos atvejų.

Televizijos naujienų laidų vedėja mirė sulaukusi 53 metų po kovos su vėžiu – atskleistas jos širdį draskantis paskutinis įrašas. Po kovos su vėžiu, sulaukusi 53 metų, mirė buvusi televizijos žinių vedėja. Tanya Sumner, dar žinoma kaip Tanya Spencer, mirė savo namuose nuo agresyvios formos vėžio, prasidėjusio storojoje žarnoje. T. Sumner 10 metų dirbo Indianapolio WRTV žinių vedėja ir 20 metų dirbo televizijos žurnaliste, rašoma dailymail.co.uk.

Dirgliosios žarnos sindromas – nemalonus ir gyvenimą apsunkinantis sutrikimas, kuris nepaiso nei lyties, nei profesijos, nei amžiaus. Gydytoja Gabrielė Milaknytė konstatuoja, kad ši liga – visam gyvenimui, tačiau simptomus galima išmokti visiškai valdyti. Tiesa, labai svarbu laiku pastebėti rimtesnės ligos požymius. VUL Santaros klinikų gydytojos gastroenterologės aiškinimu, dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis žarnyno susirgimas.

Storosios žarnos vėžys – liga, kuria sergantys asmenys dažnai nė neįtaria turintys kokių nors sveikatos sutrikimų. Ypač sudėtinga tai, jog neretai ši liga yra diagnozuojama jau pažengusi, kai gydymo galimybės tampa ribotos. Visgi, svarbu nepamiršti, kad tam tikri veiksmai padeda sumažinti šio onkologinio susirgimo grėsmę, o susirgus išvengti skaudžios baigties.

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Visgi šios diagnozės neretai būtų galima išvengti jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi savo sveikatą. Apie storosios žarnos, kitaip kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Storosios žarnos vėžys – trečioji pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje kasmet užregistruojama net 1700 naujų šios ligos atvejų, iš kurių daugiau kaip 800 miršta. Apie tai, kas lemia, kad žmogus suserga storosios žarnos vėžiu ir kas laukia jau nustačius šią onkologinę ligą, kokia prevencinė priemonė yra efektyviausia, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su abdominalinės chirurgijos gydytoju, profesoriumi Tomu Poškumi.

Saulės šeimos medicinos centras įspėja visus – storosios žarnos vėžys yra pavojinga liga, kurią galime nugalėti reguliariai tikrindamiesi sveikata, tačiau įspėja susirūpinti, nes ši liga dažnėja. Kuo anksčiau liga pastebima – tuo sėkmingesnis gydymas. Šeimos gydytoja Jūratė Randakevičienė pastebi, kad dažnai vengiama kalbėti, išsakyti nusiskundimus ar net įtarus šią ligą, atlikti paskirtus tyrimus.

Storosios žarnos – kolorektalinis vėžys Lietuvoje per metus nustatomas apie 2000 pacientų. Šis vėžys yra klastingas – jį pastebėti galima jau ne pirmoje stadijoje. Gydytojas chirurgas proktologas Audrius Dulskas savo praktikoje susiduria su 300-400 kolorektalinio vėžio pacientų per metus. Naujienų portalui tv3.lt jis pasakoja, kaip aptikti šio tipo vėžį, kas jį sukelia bei koks gydymas taikomas ligos atveju.

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Šis mėnesis sveikatos organizacijų visame pasaulyje yra vadinamas „Mėlynuoju kovu“ – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu. Ta proga šį savaitgalį Šiaulių „Akropolyje“ vyks socialinė akcija – bus nemokamai dalijami greitieji namų testai, kurie iškart parodo pakitimus storojoje žarnoje, dėl kurių reikėtų kreiptis į gydytojus. Pasak specialistų, storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių.

Kolorektalinis vėžys kasmet nusineša netoli 1 milijono gyvybių visame pasaulyje ir yra vienas dažniausiai nustatomų vėžinių susirgimų. Deja, dalis pacientų gydymą pradeda ligai jau pažengus ir pažeidus ne vieną organą. Kadangi kolorektalinis vėžys pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas, gydytojai ragina nelaukti ir laiku atlikti prevencinius tyrimus – anksti aptikus lemtinga galinčią tapti ligą, savalaikis personalizuotas gydymas pacientams gali leisti tęsti pilnavertį gyvenimą.

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Nors žarnyno vėžys yra bauginanti diagnozė, tyrimai rodo, kad riziką susirgti potencialiai mirtina liga galima sumažinti keičiant savo gyvenimo būdą. Vienas iš stipriausių ginklų – sveika mityba. Gastroenterologo teigimu, yra trys produktai, kurie mažina žarnyno vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad 54 proc. visų žarnyno vėžio atvejų, kurie nustatomi bet kurioje storosios žarnos vietoje, būtų galima išvengti, jei paprasčiausiai pakeistume savo mitybą ir gyvenimo būdą.

Vasario 4-ą, minint pasaulinę onkologinių ligų dieną, Lietuvos sporto universiteto studentas, kaunietis Giedrius Merkevičius, norėdamas atkreipti žmonių dėmesį į galimas ligas, priėmė netikėtą sprendimą – nusiskuto savo plaukus.  „Taip, aš plikas. Šiandien yra Vasario 4-a diena ir tai yra pasaulinė onkologijos diena, todėl nusprendžiau solidarizuotis ir atkreipti žmonių dėmesį į onkologines ligas.

Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių onkologinių ligų, kuri neaplenkia nei vyrų, nei moterų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Kasmet nuo šios ligos miršta per 800 pacientų.

„Married At First Sight“ žvaigždė Mel Schilling išgirdo vėžio diagnozę. Pasimatymų trenerė sako, kad per Kalėdas ji turėjo vykti į Šiaurės Airiją, bet vietoj to šį sezoną praleis ligoninės lovoje, kur jai bus pašalintas 5 cm ilgio auglys. Mel Schilling atskleidė, kad jai diagnozuotas storosios žarnos vėžys. M. Schilling apie tai paskelbė „Instagram“ socialiniame tinkle kartu su vyro ir dukros nuotrauka.

Gydytojo proktologo konsultacija daugybei žmonių prilygsta „baubui“, tačiau retai atsižvelgiama į tai, kad proktologinės ligos pamažu virsta šiuolaikinio gyvenimo palydovu. Sėdimas darbas, sportas su sunkiais svarmenimis, prastas mitybos režimas, stresas, nusilpęs imunitetas bei laikas tualete su mobiliuoju telefonu rankose – dažniausi rizikos faktoriai, vedantys į nemalonią simptomatiką sukeliančias būkles.