storosios žarnos vėžys

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus specialistai neretai talkina chirurgams, kai šie operuoja nedidelį storosios žarnos vėžį. Šį kartą, aklojoje žarnoje diagnozavus didelės apimties polipą, šalinimas įprastos endoskopinės procedūros metu būtų sudėtingas. Nuspręsta suvienyti jėgas su gydytoju chirurgu ir atlikti laparoskopu asistuojamą polipo šalinimą endoskopijos metu.

„Džiaugiuosi gyvenimu, einu į įvairius renginius, teatrą, koncertus, leidžiuosi į žygius gamtoje, keliauju, savanoriauju pagalbą onkologiniams ligoniams teikiančiose organizacijose POLA ir „Eivena“, – šypsosi 65-erių Marytė Klimienė iš Kauno, prieš dešimt metų įveikusi storosios žarnos vėžį. Moteris sutiko papasakoti apie tai, kokie simptomai išdavė ligą, koks buvo sveikimo kelias ir ką darytų kitaip, jei galėtų atsukti laiką.

Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie 1600 pacientų – tai sudaro beveik 10 proc. visų naujų vėžinių susirgimų Lietuvoje statistikos. Deja, bet kasmet 800 sergančiųjų šia liga gyvybės užgęsta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojo onkologo chemoterapeuto asoc. prof. dr. Vinco Urbono, pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo principas, esant lokaliai ar nelokaliai išplitusiai ligai (I–III ligos stadija), yra operacija.

Klastinga liga, kuri neretai apie save „prabyla“ esant pažengus klinikai – žarnyno vėžys. Teigiama, kad tai yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Laimei, užkirsti kelią šiai ligai galima atlikus vos vieną paprastą ir neskausmingą testą bei leidžia pasirūpinti savo sveikata laiku.

Virškinimo sistema – viena iš 11 pagrindinių žmogaus organizmo sistemų, kuri, veikdama su kitomis organų grupėmis, paverčia maistą energija ir reikalingomis medžiagomis. Tačiau netinkamas gyvenimo būdas gali paskatinti pavojingų virškinimo sistemos ligų išsivystymą, tarp jų – ir onkologinius susirgimus.  Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterolgė dr.

Viena dažniausių onkologinių ligų visame pasaulyje – storosios žarnos vėžys. Kasmet šia liga suserga apie milijonas gyventojų, o tuo tarpu Lietuvoje jų yra užregistruojama net apie 1700 naujų ligos atvejų. Laimei, kaip teigė Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus, ligą galima ne tik pastebėti laiku, tačiau ir sėkmingai jos išvengti. Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinių ligų visame pasaulyje.

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas sako, kad vieno simptomo, kuris išduotų ankstyvoje stadijoje ligą – nėra. Vis dėlto, dalyvavimas prevencinėje vėžio programoje ir geras šeimos ligų anamnezės išmanymas yra raktas į galimybę gyventi sveiką gyvenimą.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei 800 dėl šio vėžio miršta. Neretai „tyliąja liga“ vadinamas šios rūšies vėžys laikomas išsivysčiusių valstybių liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarietišku gyvenimo būdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė–chemoterapeutė prof.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – VUL Santaros klinikų medikai primena, kad aptikta ankstyva ligos stadija ir moderni gydymo technologija padeda pasveikti pacientams, susirgusiems šios lokalizacijos onkologine liga. Storosios žarnos vėžys – viena iš penkių dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencijos programa, pagal kurią 50–74 metų vyrai ir moterys, turi galimybę nemokamai pasitikrinti.

Neslėpdama džiaugsmo Asta A. savo ligos istorija pasidalijo tą dieną, kai sužinojo tyrimo atsakymą – po taikyto naujo gydymo metodo naviko neliko. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas ragina gyventojus aktyviau įsitraukti į profilaktinę programą, nes anksti diagnozavus vėžį, galima išvengti sunkios ligos.

Medikai teigia, kad kolorektaliniai navikai yra vieni iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai per metus diagnozuoja per 80 naujų storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Deja, ne visi storosios žarnos navikai įveikiami lengvai.

Kolorektalinis arba kitaip – storosios žarnos – vėžys yra labiausiai paplitęs virškinamojo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų. Deja, dažnai ši klastinga liga diagnozuojama per vėlai, todėl kasmet ji nusineša daugiau nei aštuonis šimtus gyvybių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gastroenterologas – endoskopuotojas Eimantas Mockus ragina nedelsti. Su įvairiais žarnyno sutrikimais susiduria dažnas Lietuvos gyventojas.

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame rizikingo amžiaus.

Hemorojus visuomenėje vis dar laikomas gėdinga liga, dėl kurios nemalonu kreiptis į gydytojus. Jie patys gi pažymi, kad svarbu ne tik gydyti šį sutrikimą, bet juo labiau ignoruojant simptomus nepražiopsoti daug grėsmingesnės ligos – vėžio. VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus patikino, kad hemorojus yra gana dažnas negalavimas, galintis pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.

Gruodžio 8-ąją negyvas rastas Tinos Turner (83 m.) sūnus Ronnie Turneris (1960-2022) mirė pralaimėjęs kovą su storosios žarnos vėžiu. Kaip skelbiama, sunkiai kvėpuojantį 62-ejų vyrą prie savo namų Los Andžele rado greitosios pagalbos medikai. Paramedikai sunegalavusį vyrą vežė į gydymo įstaigą, bet pastangos išgelbėti gyvybę buvo bevaisės. Pagrindinė mirties priežastis – storosios žarnos vėžys ir su juo susijusios komplikacijos.

Neseniai nuskambėjo žinia apie 71-erių „Cheers“ aktorės Kirstie Alley mirtį. Aktorės agentas patvirtino, kad žvaigždės gyvybė užgeso pralaimėjus kovą storosios žarnos vėžiui. Dabar aktorės šeima įspėja kitus, kokia staigi yra ši liga, ne veltui vadinama „tyliuoju žudiku“. Teigiama, kad aktorė Kirstie Alley mirė sulaukusi 71-erių. Apie klastingą ligą – storosios žarnos vėžį – ji buvo sužinojusi visai neseniai. Apie aktorės mirtį pasidalino jos šeima.

Neseniai publikuoti naujų tyrimų rezultatai, pasėję abejonę dėl storosios žarnos vėžio prevencijai atliekamo ne itin malonaus tyrimo – kolonoskopijos vertės, spėjo sukelti audringas medikų diskusijas. Chirurgas Audrius Dulskas patikina, kad skubėti taip interpretuoti šių duomenų nereikėtų, o kolonoskopijos vaidmens prevencinėje programoje niekas neatšaukė.

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria žarnyno negalavimų, pasireiškiančių sutrikusiu tuštinimusi, pilvo skausmais, apetito stoka. Dažniausiai šie simptomai – trumpalaikiai ir nekeliantys grėsmės, tačiau kartais tai gali būti perspėjimas apie rimtas žarnyno ligas. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Laimei, nuo žarnyno vėžio išgyvena 91 proc., kai diagnozuojamas lokalizuotoje stadijoje, rašo express.co.uk. Tačiau, ligai progresuojant, ją vis sunkiau suvaldyti. Sveikatos įstaigų duomenimis, požymis, kad žarnyne auga auglys, gali būti keturių tipų pilvo skausmas. Kasmet Jungtinėje Karalystėje žarnyno vėžiu suserga beveik 43000 žmonių ir tai yra ketvirtas pagal dažnumą vėžys šalyje.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra tai, jog šio tipo vėžio gydymas yra efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Be jokių išskirtinių simptomų, tyliai žmogaus organizme tūnantis storosios žarnos vėžys, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet nusineša netoli tūkstančio lietuvių gyvybių – daugiau vyrų, nei moterų. Anot gydytojų chirurgų, šie gąsdinantys skaičiai būtų gerokai mažesni, jei didesnės rizikos grupių atstovai laiku atliktų prevencinius testus.  Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys, yra viena iš trijų dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių.

Storosios žarnos vėžys – klastinga liga, trečia dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje. Susirgimų šiuo vėžiu skaičiai vis auga, o amžius ankstėja, todėl svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda šią ligą. Kokius simptomus svarbu pastebėti, kokie veiksniai didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu bei kaip dažnai reikėtų tikrintis, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.

Storosios žarnos vėžys išlieka trečia pagal dažnumą onkologinė liga, kurios atvejų dėl gyvensenos pokyčių pasaulyje tik daugėja. Nors dabar nieko nestebina ir šią diagnozę išgirdęs 40-metis, gydytojai ramina, kad yra būdas šio vėžio išvengti. Tam tereikia laiku pasirinkti profilaktiškai, o atlikus kolonoskopiją ramiam dėl šio vėžio galima būti net 10 metų. Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje nuosekliai didėja. Kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 šio vėžio atvejų. Šia sunkia liga susirgo ir 54 metų Asta, kuri savo istoriją papasakojo TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad viskas įvyko labai greitai. Šeimos gydytojai Astai operaciją paskyrė iš karto.  „Po operacijos laukė chemoterapija, bet, kad ją atliktų, reikėjo sustiprėti po operacijos“, – pasakojo Asta. Po operacinis laikotarpis Astai buvo labai sunkus.

47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja. Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.

Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta. Dėl šios priežasties gydytojai pataria atkreipti dėmesį į ligos simptomus ir nepamiršti vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr.

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje ja kasmet suserga apie milijonas gyventojų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų, per metus nuo jo miršta daugiau kaip 800 žmonių. Gydytojai ragina neatidėlioti ir išsitirti profilaktiškai ir pasakoja, ko galima tikėtis tyrimo ir ligos gydymo metu.

Vienai iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų – storosios žarnos vėžiui – ankstyvai diagnostikai naudojamas auksiniu standartu vadinamas kolonoskopijos tyrimas. Visgi daugmaž 5 proc. žmonių jis negalimas dėl individualių anatominių priežasčių. Išeitis – virtuali kolonoskopija, kuri pasaulyje atliekama jau kone tris dešimtmečius.

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys, nustatomas Lietuvos gyventojams. Vienas iš jo pranašų gali būti žarnyne atsiradę polipai, tačiau Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Dalius Petrauskas sako, kad jų atsiradimas ne visada reiškia tai, kad susirgote vėžiu. Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą.

Medikai sunerimę – koronavirusas atbaidė gyventojus nuo itin svarbių tyrimų dėl mirtinų ligų, o rezultatas – uždelstos ligos stadijos. Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio pagal ankstyvosios diagnostikos programą šiemet į Nacionalinį vėžio institutą atvyko perpus mažiau pacientų. Apie tai, kad pacientai net pasibaigus karantinui vengia tikrintis dėl kraujotakos sistemos ligų, perspėja ir kardiologai. Šešiasdešimt penkerių Vida prieš aštuonerius metus išgirdo vėžio diagnozę.

Žarnyno, kaip ir skrandžio, vėžys dažniausiai siejamas su netinkama mityba. Ypač daug diskusijų kelia raudonos mėsos įtaka susirgti šiomis sunkiomis ligomis. Klausiame gydytojo, kas gi labiausiai didina žarnyno vėžio riziką ir kaip atpažinti pirmuosius simptomus.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, tačiau Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių. „Nacionalinio vėžio instituto“ (NVI) gydytoja, onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus, pasekmės gali būti labai sunkios.

 Storasis žarnynas – tai 1,5–2 metrų ilgio virškinamojo trakto atkarpa, prasidedanti nuo plonosios žarnos ir pasibaigianti išeinamąja anga. Jį sudaro akloji, gaubtinė ir tiesioji žarna. Piktybiniai navikai gali formuotis bet kurioje storojo žarnyno dalyje. Kaip kontroliuoti situaciją storajame žarnyne, kokiems simptomams esant reikia sunerimti ir kreiptis į medikus, atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Endoskopijų centro vadovas med. dr. Gintautas Radžiūnas.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje didėja, sako specialistai ir kviečia gyventojus nemokamai išsitirti. Pernai pagal storosios žarnos prevencinę vėžio programą pasitikrino vos ketvirtadalis šioje programoje numatyto amžiaus Lietuvos gyventojų – šiek tiek daugiau nei 233 tūkstančiai iš 1 milijono vyrų ir moterų. Lietuvos vyrai ir moterys minėtoje programoje dalyvauja panašiai, kaip Europos Sąjungos (ES) šalių, tokių kaip Italijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, gyventojai.

Nors kai kuriems tai gali atrodyti šmaikštu ir visiškai nesvarbu, daktarai kraupsta nuo žmonių požiūrio į sveikatą. Ir net kartodami, kad įspėjimus apie sutrikusią sveikatą ar net labai rimtas ligas gali pamatyti patys, žmonės nelinkę reaguoti ir kreiptis pas daktarus. Vis dėlto tuštinimas ir išmatų siunčiami signalai gali pranešti apie mirtinas ligas, o laikas, kai yra apsilankoma tualete, apie būtinus pokyčius.

Utenos apskrities gyventojai, laukę, kada turės galimybę nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, gali džiaugtis – nuo liepos 1 d. šios apskrities gydymo įstaigos pasiruošusios vykdyti programą. Sutartis su Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) dėl storosios žarnos vėžio prevencijos programos vykdymo pasirašė visos Utenos apskrities pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), į kurias pagal programą gali kreiptis gyventojai nuo 50 iki 75 metų.

Storosios žarnos vėžys - antra mirtingumo priežastis tarp moterų po kiaušidžių vėžio ir trečia tarp vyrų, po prostatos ir plaučių vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos susirgimų. Tai atitinka Vakarų ir Šiaurės Europos sergamumo vidurkį, tačiau išgyvenimo rodikliai - vieni prasčiausių Europoje. Statistika negailestinga – gyvenimą penkeriems metams į priekį Lietuvoje gali planuotis kiek daugiau nei 45 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras dalyvauja storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Šios programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir ikivėžines ligas bei sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Gydytojas endoskopuotojas med. dr. Gintautas Radžiūnas sako, kad storosios žarnos vėžys – klastinga liga. Ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų, todėl dažnai nustatoma jau pažengusi storosios žarnos vėžio stadija.

Vieno iš daugiausiai mirčių nusinešančio storosios žarnos vėžio profilaktiniams tyrimams skirtų lėšų pakanka tik Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams. Jei profilaktinė programa išsiplėstų, anot medikų, pavyktų išgelbėti kas trečią mirštantį nuo šios ligos. Jau pusmetį vykstančios profilaktinės storosios žarnos patikros programos rezultatai, anot medikų, stulbinami.