storosios žarnos vėžys

Neseniai publikuoti naujų tyrimų rezultatai, pasėję abejonę dėl storosios žarnos vėžio prevencijai atliekamo ne itin malonaus tyrimo – kolonoskopijos vertės, spėjo sukelti audringas medikų diskusijas. Chirurgas Audrius Dulskas patikina, kad skubėti taip interpretuoti šių duomenų nereikėtų, o kolonoskopijos vaidmens prevencinėje programoje niekas neatšaukė.

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria žarnyno negalavimų, pasireiškiančių sutrikusiu tuštinimusi, pilvo skausmais, apetito stoka. Dažniausiai šie simptomai – trumpalaikiai ir nekeliantys grėsmės, tačiau kartais tai gali būti perspėjimas apie rimtas žarnyno ligas. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Laimei, nuo žarnyno vėžio išgyvena 91 proc., kai diagnozuojamas lokalizuotoje stadijoje, rašo express.co.uk. Tačiau, ligai progresuojant, ją vis sunkiau suvaldyti. Sveikatos įstaigų duomenimis, požymis, kad žarnyne auga auglys, gali būti keturių tipų pilvo skausmas. Kasmet Jungtinėje Karalystėje žarnyno vėžiu suserga beveik 43000 žmonių ir tai yra ketvirtas pagal dažnumą vėžys šalyje.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra tai, jog šio tipo vėžio gydymas yra efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Be jokių išskirtinių simptomų, tyliai žmogaus organizme tūnantis storosios žarnos vėžys, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet nusineša netoli tūkstančio lietuvių gyvybių – daugiau vyrų, nei moterų. Anot gydytojų chirurgų, šie gąsdinantys skaičiai būtų gerokai mažesni, jei didesnės rizikos grupių atstovai laiku atliktų prevencinius testus.  Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys, yra viena iš trijų dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių.

Storosios žarnos vėžys – klastinga liga, trečia dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje. Susirgimų šiuo vėžiu skaičiai vis auga, o amžius ankstėja, todėl svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda šią ligą. Kokius simptomus svarbu pastebėti, kokie veiksniai didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu bei kaip dažnai reikėtų tikrintis, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.

Storosios žarnos vėžys išlieka trečia pagal dažnumą onkologinė liga, kurios atvejų dėl gyvensenos pokyčių pasaulyje tik daugėja. Nors dabar nieko nestebina ir šią diagnozę išgirdęs 40-metis, gydytojai ramina, kad yra būdas šio vėžio išvengti. Tam tereikia laiku pasirinkti profilaktiškai, o atlikus kolonoskopiją ramiam dėl šio vėžio galima būti net 10 metų. Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje nuosekliai didėja. Kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 šio vėžio atvejų. Šia sunkia liga susirgo ir 54 metų Asta, kuri savo istoriją papasakojo TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad viskas įvyko labai greitai. Šeimos gydytojai Astai operaciją paskyrė iš karto.  „Po operacijos laukė chemoterapija, bet, kad ją atliktų, reikėjo sustiprėti po operacijos“, – pasakojo Asta. Po operacinis laikotarpis Astai buvo labai sunkus.

47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja. Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.

Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta. Dėl šios priežasties gydytojai pataria atkreipti dėmesį į ligos simptomus ir nepamiršti vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr.

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje ja kasmet suserga apie milijonas gyventojų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų, per metus nuo jo miršta daugiau kaip 800 žmonių. Gydytojai ragina neatidėlioti ir išsitirti profilaktiškai ir pasakoja, ko galima tikėtis tyrimo ir ligos gydymo metu.

Vienai iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų – storosios žarnos vėžiui – ankstyvai diagnostikai naudojamas auksiniu standartu vadinamas kolonoskopijos tyrimas. Visgi daugmaž 5 proc. žmonių jis negalimas dėl individualių anatominių priežasčių. Išeitis – virtuali kolonoskopija, kuri pasaulyje atliekama jau kone tris dešimtmečius.

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys, nustatomas Lietuvos gyventojams. Vienas iš jo pranašų gali būti žarnyne atsiradę polipai, tačiau Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Dalius Petrauskas sako, kad jų atsiradimas ne visada reiškia tai, kad susirgote vėžiu. Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą.

Medikai sunerimę – koronavirusas atbaidė gyventojus nuo itin svarbių tyrimų dėl mirtinų ligų, o rezultatas – uždelstos ligos stadijos. Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio pagal ankstyvosios diagnostikos programą šiemet į Nacionalinį vėžio institutą atvyko perpus mažiau pacientų. Apie tai, kad pacientai net pasibaigus karantinui vengia tikrintis dėl kraujotakos sistemos ligų, perspėja ir kardiologai. Šešiasdešimt penkerių Vida prieš aštuonerius metus išgirdo vėžio diagnozę.

Žarnyno, kaip ir skrandžio, vėžys dažniausiai siejamas su netinkama mityba. Ypač daug diskusijų kelia raudonos mėsos įtaka susirgti šiomis sunkiomis ligomis. Klausiame gydytojo, kas gi labiausiai didina žarnyno vėžio riziką ir kaip atpažinti pirmuosius simptomus.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, tačiau Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių. „Nacionalinio vėžio instituto“ (NVI) gydytoja, onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus, pasekmės gali būti labai sunkios.

 Storasis žarnynas – tai 1,5–2 metrų ilgio virškinamojo trakto atkarpa, prasidedanti nuo plonosios žarnos ir pasibaigianti išeinamąja anga. Jį sudaro akloji, gaubtinė ir tiesioji žarna. Piktybiniai navikai gali formuotis bet kurioje storojo žarnyno dalyje. Kaip kontroliuoti situaciją storajame žarnyne, kokiems simptomams esant reikia sunerimti ir kreiptis į medikus, atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Endoskopijų centro vadovas med. dr. Gintautas Radžiūnas.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje didėja, sako specialistai ir kviečia gyventojus nemokamai išsitirti. Pernai pagal storosios žarnos prevencinę vėžio programą pasitikrino vos ketvirtadalis šioje programoje numatyto amžiaus Lietuvos gyventojų – šiek tiek daugiau nei 233 tūkstančiai iš 1 milijono vyrų ir moterų. Lietuvos vyrai ir moterys minėtoje programoje dalyvauja panašiai, kaip Europos Sąjungos (ES) šalių, tokių kaip Italijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, gyventojai.

Nors kai kuriems tai gali atrodyti šmaikštu ir visiškai nesvarbu, daktarai kraupsta nuo žmonių požiūrio į sveikatą. Ir net kartodami, kad įspėjimus apie sutrikusią sveikatą ar net labai rimtas ligas gali pamatyti patys, žmonės nelinkę reaguoti ir kreiptis pas daktarus. Vis dėlto tuštinimas ir išmatų siunčiami signalai gali pranešti apie mirtinas ligas, o laikas, kai yra apsilankoma tualete, apie būtinus pokyčius.

Utenos apskrities gyventojai, laukę, kada turės galimybę nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, gali džiaugtis – nuo liepos 1 d. šios apskrities gydymo įstaigos pasiruošusios vykdyti programą. Sutartis su Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) dėl storosios žarnos vėžio prevencijos programos vykdymo pasirašė visos Utenos apskrities pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), į kurias pagal programą gali kreiptis gyventojai nuo 50 iki 75 metų.

Storosios žarnos vėžys - antra mirtingumo priežastis tarp moterų po kiaušidžių vėžio ir trečia tarp vyrų, po prostatos ir plaučių vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos susirgimų. Tai atitinka Vakarų ir Šiaurės Europos sergamumo vidurkį, tačiau išgyvenimo rodikliai - vieni prasčiausių Europoje. Statistika negailestinga – gyvenimą penkeriems metams į priekį Lietuvoje gali planuotis kiek daugiau nei 45 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras dalyvauja storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Šios programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir ikivėžines ligas bei sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Gydytojas endoskopuotojas med. dr. Gintautas Radžiūnas sako, kad storosios žarnos vėžys – klastinga liga. Ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų, todėl dažnai nustatoma jau pažengusi storosios žarnos vėžio stadija.

Vieno iš daugiausiai mirčių nusinešančio storosios žarnos vėžio profilaktiniams tyrimams skirtų lėšų pakanka tik Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams. Jei profilaktinė programa išsiplėstų, anot medikų, pavyktų išgelbėti kas trečią mirštantį nuo šios ligos. Jau pusmetį vykstančios profilaktinės storosios žarnos patikros programos rezultatai, anot medikų, stulbinami.