Kalbėdamas apie profilaktikos svarbą VUL Santaros klinikų pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. dr. Tomas Poškus įspėjo, kad yra bent kelios visuomenėje dažnos ligos, kurios ankstyvose stadijose gali visiškai nepasireikšti.
„Tai, kad nieko neskauda, turbūt nepavojinga, tai yra labai gerai, mes visi tuo labai džiaugiamės, bet, mano galva, turbūt pagrindinis klausimas, ar ir toliau norėtume, kad nieko neskaudėtų ir sėkmingai galėtume džiaugtis gyvenimu, daryti tai, kas mums patinka, ką reikia – augti, mokytis, dirbti, vaikus auginti, anūkus prižiūrėti ir panašiai, ir kad kuo ilgiau tai tęstųsi.
Turime gana gerų įrodymų, į veidrodį pažiūrėjus matosi, kad laikas bėga, visi senstame, atsiranda įvairių ligų, kurių dažnis su amžiumi paprastai didėja. O daugumą ligų pagydyti nustačius anksčiau yra paprasta arba žymiai paprasčiau. Todėl ir ankstyvas pasitikrinimas mums leidžia anksti nustatyti, kartais ir be didelių intervencijų pagyti ir toliau puikiai jaustis“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Įspūdingi skaičiai – mirties rizika sumažės perpus
Pasak gydytojo, kaip sirgdamas onkologine liga žmogus akivaizdžiai pasijaučia blogai, tai reiškia, kad susirgimas išplito.
„Žmogus blogai pasijunta paprastai tada, kada jau turime nebe auglį, bet jo sukeltas įvairias komplikacijas. Arba, pavyzdžiui, širdies ligos gali pasireikšti ne kažkokiais simptomais, bet staigia mirtimi, kai kelio atgal nebėra ir tu nieko negali pataisyti“, – konstatavo chirurgas.
Tuo metu laiku sudalyvavus profilaktikos programoje nauda gali būti milžiniška. Kaip pavyzdį jis pateikė patikrinimą dėl storosios žarnos vėžio. Jo metu kiekvienas tiriamas kviečiamas atlikti išmatų mėginį – slapto kraujo testą. Jeigu jis yra teigiamas, tada reikalinga atlikti tolesnį tyrimą – kolonoskopiją.
„Lietuvos programos ypatumas tas, kad kolonoskopija yra padaroma nepakankamai dažnai, nes ne visi žmonės žino, kad esant teigiamam mėginiui nieko nereikia laukti ir reikia padaryti kolonoskopiją.
Ir čia mes turime labai gerus skaičius. Daugiau negu pusantro milijono patikrų duomenimis, rizika mirti nuo bet kokios priežasties sumažėja maždaug per pusę, jeigu žmogus pasidaro kolonoskopiją po teigiamo slapto kraujo mėginio. Tai yra tikrai reikšmingas rodiklis“, – pabrėžė chirurgas.
Vėžio diagnozė – ne mirties nuosprendis
Nors daug žmonių bijo tikrintis profilaktiškai ir išgirsti vėžio diagnozę, T. Poškus pabrėžė, kad tai kaip tik yra būdas užbėgti sunkiai ligai už akių. Nors dažnas neretai galvoja, kad nustačius vėžį žmogus jau būtinai numirs, pasak gydytojo, išties taip nėra.
„Šiais laikais daugeliu atvejų ankstyvose stadijose liga yra pagydoma, taigi ji netgi nesukelia labai didelių gyvenimo pokyčių. Ir, svarbiausia, yra ligų, kurias tikrai žinome, kad galime gana patikimai nustatyti ikinavikinėse arba ankstyvo naviko stadijose ir jas pagydyti.
„Daugiau negu pusantro milijono patikrų duomenimis, rizika mirti nuo bet kokios priežasties sumažėja maždaug per pusę, jeigu žmogus pasidaro kolonoskopiją po teigiamo slapto kraujo mėginio.“
Tokių ligų nėra labai daug. Dar vienas dalykas, ne visas ligas gali lengvai patikrinti visuomenei prieinamomis kainomis. Turbūt yra keturios onkologinės ligos, kurias tikrai galime patikrinti, yra organizuotos patikros programos, kur kiekvienas, atitinkantis amžiaus ir, aišku, lyties kriterijus, gali pasitikrinti ir tai nieko nekainuoja“, – akcentavo gydytojas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje veikia gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. Taip pat gyventojai nemokamai kviečiami pasitikrinti ir širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos patikros programoje.
Įvardijo milžinišką skirtumą
Gydytojas pasidžiaugė, kad galimybės padėti vėžiu sergantiems žmonėms per pastaruosius 10–15 metų labai pasikeitė ir toliau keičiasi: „Onkologinės ligos, kurios anksčiau būdavo visiškai nepagydomos, išgyvenamumas siekė tik kelis mėnesius, dabar joms yra nauji vaistai, naujos galimybės. (...)
Yra įvairių sudėtingų tyrimų ir procedūrų ir, labai daug vėžių, bet ne visos patikros programos ekonomiškai naudingos. Kartais tu gali tiesiog išleisti per daug pinigų tam, kad patikrintum visuomenę dėl kokio nors retesnio vėžio.
Visos mūsų patikros programos, kurios veikia šiuo metu, jos yra patvirtintos ekonomiškai. Tai reiškia, kad išleisti pinigai priklausomai nuo situacijos atsiperka du, tris, penkis ar netgi dešimt kartų.“
Juo labiau laiku atlikta patikra gali ne tik gerokai sumažinti gydymo apimtis, bet ir išgelbėti gyvybę. „Vėlgi pavyzdys tos pačios storosios žarnos vėžio. Jeigu tu atėjai, pasidarei kolonoskopiją ir tau pašalino pusės ar vieno centimetro polipą, tu išėjai ir kitą dieną gyveni. Lygiai taip pat puikiai jautiesi ir viskas tvarkoje.
Jeigu tu neatėjai [atlikti kolonoskopijos] ir atvykai jau pas mus į ligoninę ir tau reikia suformuoti stomą dėl to, kad yra žarnų nepraeinamumas, tai yra gyvenimą keičiantis dalykas ir kartais padėti išgelbėti žmogų gali būti sudėtinga. Taigi tai yra ne tik ekonominis, bet ir išgyvenimo klausimas“, – kalbėjo T. Poškus.
Išskyrė dvi Lietuvas – ne visiems vienodai rūpi sveikata
Vis dėlto daug žmonių tokia galimybe nemokamai pasitikrinti dėl vėžio neskuba. Gydytojas svarstė, kad priežasčių tam gali būti įvairiausių.
„Reikėtų pradėti nuo kiekvieno asmens, kad jam atsirastų poreikis pasitikrinti sveikatą. Jeigu žmogui yra poreikis, sulaukti ryte, kai atsidaro alkoholio kioskas parduotuvėje, mažai tikėtina, kad jis eis tikrinti savo sveikatą. (..)
Tad visų pirma labai svarbu žmonių grupė, kuri pasitikrintų. Nes, labai įdomu, kalbant apie dvi Lietuvas, šioje vietoje turime dvi Lietuvas. Yra poliklinikų Vilniuje, kur dalyvavimas patikros programose yra daugiau nei 95 proc., tai yra geriau negu geriausiuose pasaulio regionuose.
Tačiau lygiai taip pat turime bendrą rodiklį, kuris, deja, yra žymiai mažesnis negu rekomenduojamas. Tai rodo, kad pačių žmonių poreikis, ko gero, nėra vienodas visoje Lietuvoje“, – konstatavo T. Poškus.
Pasak jo, čia labai svarbus ir švietimas, ką nuo mažens išgirstame mokyklose, šeimose. „Kai aplinkoje girdime, kad būkime sveiki, elkimės sveikai, skatiname sveiką gyvenimo būdą, taip pat tai yra ir sveikatos pasitikrinimas.
Aišku, yra problemų jo organizavime, ar visas procedūras galime atlikti labai kokybiškai, laiku, ar tai yra patogu besitikrinančiam. Žinoma, yra daug iššūkių, kad tos programos galėtų būti galėtų būti įgyvendinamos efektyviau Lietuvoje“, – konstatavo chirurgas.
Jis prisiminė, kai net per COVID-19 pandemiją, kai buvo didelė ligos rizika, ribojimai, draudimai, geriausiu atveju pavyko pasiekti 70 proc. skiepijimo apimtis. „Tai, ko gero, atspindi to meto ir šiek tiek turbūt šiuolaikinę Lietuvos visuomenę, kad mes, turėdami ir naudas, ir galimas neigiamas pasekmes, nesugebėjome viršyti 70 proc.
Beje, ir pasaulio geriausių programų vykdymo rezultatai yra panašūs. Olandijos programa geba patikrinti apie 70 proc. tikslinės populiacijos, tai yra žmonių, kuriems tiktų patikra.
Jungtinėje Karalystėje galbūt yra penkios grupės, kai aukščiausioje besitikrinančiųjų grupėje tikrinasi beveik 100 proc. žmonių. Tačiau žemiausio ekonominio pajėgumo grupėje besitikrinančiųjų yra apie 15 ar 20 proc. Taigi taip pat yra labai didelė atskirtis, ir ta atskirtis atsispindi profilaktinėse patikrose“, – lygino jis.
Gyventojai sulaukia laiškų, žinučių, skambučių
Pašnekovas priminė, kad prieš kelis metus buvo padaryti esminiai pokyčiai dėl gyventojų pakvietimo dalyvauti prevencinėse programose.
„Dabar kviečiama nebe tik laiškais, bet informuojama ir SMS žinutėmis, ir elektroniniu laišku, tas kvietimas yra tobulinamas. Taip, jeigu mes tik pasakysime, kad žmogus turi ateiti, tai visi nerasime laiko, bet jeigu yra paskiriamas ir dažniausiai kvietime jau yra nurodytas laikas, kada ir kur reikėtų atvykti, kaip pasirengti tam atvykimui, tikrai atvykusių yra laukiama“, – sakė T. Poškus.
Jis priminė, kad dabar yra įkurti koordinavimo centrai, kurie padeda žmones sistemingai kviesti, registruoti ir panašiai. „Yra ir tam tikras finansinis skatinimas šeimos centrams ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, vadinamosioms poliklinikoms tais atvejais, kada žmonės labai gerai tikrinasi, yra pakviečiami dalyvauti programose.
Aišku, priversti šeimos gydytojas negali, bet pakviesti komanda tikrai gali, ir tikrai svarbus šeimos gydytojo vaidmuo, ir jie tikrai tą vaidmenį atlieka. Tačiau, kaip minėjau, yra įstaigų, kurios sugeba pakviesti beveik visus, kurie tik galėtų būti tikrinami, bet, deja, yra regionų, kur tas patikros procentas tikrai yra per mažas.
Ir, mano galva, šioje vietoje turėtų būti intervencija, kad, jeigu šeimos gydytojams iš tikrųjų yra sunku, galbūt regionai yra dideli, teritorijos didelės, tai šiose vietose centralizuotas kvietimas, kai žmogus gauna žinutę į savo mobilųjį telefoną, kai atsiunčiamas slapto kraujo mėginys į namus, galbūt būtų geresnis kvietimo būdas“, – pridūrė chirurgas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
