Pasak chirurgo, žmonės neretai linkę simptomus aiškinti gyvenimo būdo pokyčiais, mityba ar laikinais organizmo sutrikimais, taip atidėdami vizitą pas gydytoją. Tačiau būtent delsiant liga gali progresuoti ir tapti gerokai sudėtingesnė gydyti.
Storosios žarnos vėžio simptomai
Chirurgas A. Dulskas pasakoja, kad dažniausi ankstyvieji storosios žarnos vėžio simptomai yra pakitęs tuštinimasis – užkietėję viduriai arba retas tuštinimasis, kartais tik kas 4–5 dienas.
„Pilvo pūtimas, skausmai, kraujavimas per išeinamąją angą ir nepaaiškinamas svorio kritimas“, – toliau galimus simptomus vardija jis.
Pasak pašnekovo, kai kuriais atvejais kraujo tyrimai gali parodyti sumažėjusį hemoglobino kiekį, kas gali būti vienas iš ligos požymių. Jis taip pat primena, kad yra vykdoma patikros programa, kurioje rekomenduojama dalyvauti 50–75 metų žmonėms.
Chirurgo teigimu, dažniausi simptomai, į kuriuos žmonės atkreipia dėmesį, yra skausmas ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
„Liūdniausia ir blogiausia, kad žmonės dažnai bando teisinti šiuos dalykus. Jie visus simptomus aiškina taip: esą pradėjo laikytis vienokios ar kitokios dietos, daugiau sportuoti, kažko nevalgo ir todėl jiems krenta svoris ar apetitas. Dėl to jie nesikreipia į gydytojus pusę metų ar net metus“, – pasakoja A. Dulskas.
Jis ragina žmones kreiptis į gydytojus nepriklausomai nuo amžiaus, jei atsiranda sveikatos problemų. O jei jokių nusiskundimų nėra, gydytojas pataria dalyvauti patikros programose, kurių tikslas – anksti nustatyti ligas dar joms nesukėlus simptomų.
Kas iš tikrųjų didina storosios žarnos vėžio riziką?
Pasak chirurgo, mityba, aplinka ir gyvenimo būdas yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių ši liga vis dažniau nustatoma jaunesniems žmonėms. Jo teigimu, duomenys rodo, kad iki 50 metų amžiaus ši liga yra viena dažniausių mirties nuo vėžio priežasčių.
„Menkas fizinis aktyvumas – žmonės dabar vis mažiau juda. Taip pat mitybos nukrypimai: greitasis maistas, konservantai, saldikliai.
Gazuoti gėrimai taip pat siejami su rizika – yra tyrimų, rodančių, kad išgeriant bent du butelius per dieną, vėžio susirgimo rizika gali padidėti 2-3 kartus“, – atskleidžia jis.
Chirurgo A. Dulsko teigimu, jauni žmonės dažnai renkasi greitą, mažai skaidulų turintį maistą, o tai ilgainiui daro neigiamą poveikį sveikatai.
„Viskas tarsi susideda – prasta mityba, uždegiminiai procesai, viršsvoris. Jau matome, kad nutukimas tampa net pandeminiu reiškiniu. Visi šie veiksniai susideda, todėl juos būtina kontroliuoti, kad galėtume sumažinti vėžio riziką“, – aiškina pašnekovas.
A. Dulskas rekomenduoja palaikyti normalų kūno svorį ir būti fiziškai aktyviems, taip pat rinktis daugiau skaidulinio maisto – daržovių ir vaisių – bei mažinti raudonos mėsos vartojimą.
Gydytojas taip pat primena, kad rūkymas ir alkoholis išlieka vieni svarbiausių daugelio vėžio formų rizikos veiksnių.
Ragina nelaukti ir kreiptis į gydytojus
Chirurgas ragina žmones nedelsti ir laiku kreiptis į gydytojus, ypač jei atsiranda užsitęsusių simptomų. Jo teigimu, „greito reagavimo“ sąvoka nėra vienkartinis veiksmas, tačiau tam tikri požymiai turėtų kelti susirūpinimą.
„Jeigu skundai užsitęsia 2-4 savaites – ar tai būtų pakitęs tuštinimasis, ar kraujavimas, kuris nepraeina – nereikėtų užsiiminėti savigyda. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar specialistą“, – ragina pašnekovas.
Kalbėdamas apie ligos eigą, jis pabrėžia, kad prognozė labai priklauso nuo nustatymo stadijos. Anot chirurgo, kuo ankstesnė stadija, tuo geresni išgyvenamumo rodikliai, o vėlesnėse stadijose rizika ženkliai išauga.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į ligos atsinaujinimo riziką – ji didėja priklausomai nuo stadijos, o pažengusi liga gali turėti įtakos tiek gydymo eigai, tiek bendrai gyvenimo trukmei.
Apibendrindamas chirurgas pabrėžia, kad svarbiausia – neignoruoti simptomų, laiku kreiptis į medikus ir aktyviai dalyvauti profilaktinėse patikros programose, nes ankstyva diagnostika išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių išgelbėti gyvybę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
