REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo naujas Seimo statuto pataisas, paliečiančias apkaltos proceso tvarką. Politikė tikina, kad tik vykdo Konstitucinio Teismo valią, o naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas įžvelgia grėsmę, kad, priėmus naujas pataisas, Seimo narį atstatydinti būtų praktiškai neįmanoma.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo naujas Seimo statuto pataisas, paliečiančias apkaltos proceso tvarką. Politikė tikina, kad tik vykdo Konstitucinio Teismo valią, o naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas įžvelgia grėsmę, kad, priėmus naujas pataisas, Seimo narį atstatydinti būtų praktiškai neįmanoma.

REKLAMA

Seimo nariui apkalta gali būti pradėta dėl trijų priežasčių: Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją, politikas sulaužė Seimo nario priesaiką arba asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą.

A. Širinskienės projektas susijęs su trečiąja priežastimi. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu įtariama, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, parlamentas išklauso generalinio prokuroro prašymą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Po to Seimas gali pasirinkti du kelius – sudaryti komisiją dėl neliečiamybės atėmimo arba pradėti apkaltos procesą.

A. Širinskienė siūlo, kad būtų galima imtis tik vieno veiksmo – atimti teisinę Seimo nario neliečiamybę. Apkaltą būtų galima pradėti tik tuomet, kai yra priimamas galutinis teismo sprendimas arba byla yra nutraukiama.

REKLAMA
REKLAMA

Įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą

A. Širinskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jos parengtos pataisos įgyvendina dar 2017 metais Konstitucinio Teismo priimtą nutarimą. Pasak politikės, nutarimas numatė, kad apkalta Seimo nariui galima tik tada, kai įsigalioja galutinis teismo sprendimas.

REKLAMA

„Visais kitais atvejais apkalta, kada nėra baudžiamojo persekiojimo, ji yra galima ir išliks galima. Konstitucinis Teismas pasakė, kad yra du keliai – apkalta, kada nevyksta baudžiamasis persekiojimas, o kai vyksta, tai pasibaigus visiems persekiojimo veiksmams“, – komentavo A. Širinskienė.

Politikės teigimu, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, balandžio 20 d. pristatydamas teismo metinę ataskaitą, priminė, kad prieš trejus metus priimtas nutarimas vis dar nėra įgyvendintas.

„Dėl to aš taip suskubau registruoti“, – aiškino A. Širinskienė.

Trūksta dviejų žodžių

„Geriausiu atveju, tai yra juridinės technikos trūkumas. Netobulas tekstas, potencialiai sukuriantis dviprasmybes“, – A. Širinskienės parengtą projektą komentavo advokatas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, Teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto docentas, buvęs Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt teisininkas tvirtino, kad pagal šį projektą, kol nebūtų išspręstas galimai padaryto nusikaltimo klausimas, apkalta Seimo nariui nebūtų galima ir kitais atvejais.

Pavyzdžiui, teisėsauga pradeda tyrimą dėl Seimo nario galimai padaryto nusikaltimo. Dėl šios situacijos jam apkalta negali būti iškelta, kol teismas neįrodė jo kaltumo. Tačiau tos pačios kadencijos metu minėtas Seimo narys sulaužo priesaiką ar pažeidžia Konstituciją.

P. Ragausko teigimu, įsigaliojus A. Širinskienės siūlomoms pataisoms, parlamentas prasižengusio Seimo nario negalėtų atstatydinti ir dėl šių priežasčių.

„Apkaltos pareiškimas būtų jau negalimas, jei Seimas formaliai taikytų šią nuostatą. Sakytų, kad žiūrėkite, negalima pradėti apkaltos, kol neišspręstas atsakomybės klausimas, dėl to mes jūsų iniciatyvos net nesvarstysime“, – komentavo P. Ragauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teisininko teigimu, kad nebūtų užkirstas kelias apkaltą rengti dėl Konstitucijos pažeidimo ar priesaikos sulaužymo, A. Širinskienės projekte tereikėtų įrašyti du žodžius – „šiuo pagrindu“. Pasak P. Ragausko, tada neliktų dviprasmybių ir, pavyzdžiui, Seimo nariui sulaužius Konstituciją, jį būtų galima atstatydinti.

P. Ragauskas pastebi ir kitą projekto problemą – Seimas negalėtų pradėti apkaltos, jei sueitų baudžiamosios bylos senatis.

„Įsivaizduokime, kad Seimas davė sutikimą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, ikiteisminis tyrimas vykdomas, bet jis užtrunka labai ilgai, gal ir teisminis nagrinėjimas užtrunka ir nespėja per senaties terminus priimti nuosprendžio. Kas tada vyksta? Seimas priima sprendimą, kad nėra pagrindo apkaltai, vien dėl to, kad suėjo senatis“, – sakė P. Ragauskas.

REKLAMA

Projektas susijęs su Rozova?

Teisininkas svarsto, kad šis A. Širinskienės pasiūlytas projektas gali būti susijęs su valdančiųjų noru vilkinti Irinos Rozovos apkaltos procesą.

„Galima tokią sąmokslo teoriją kelti, kad jie nori tą laiką, bent jau iki rudens, numarinti ir išlikti švarūs bei gražūs. Priims šias pataisas ir sakys, kad atidavė klausimą spręsti teisėsaugai, ir tegu jie sprendžia. Kadangi yra parašyta, kad kol nėra teisėsaugos atsakymo, tol Seimas nieko nedaro, apkalta nevyksta. Galima manyti, kad įmanomas toks variantas arba bent jau bandymas“, – samprotavo P. Ragauskas.

„Paplėtosiu tą sąmokslo teoriją, kad tame sąmoksle tuomet dalyvauja ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris pasakė, kad Seimas šio Konstitucinio Teismo nutarimo neįgyvendino. Jeigu rimtai kalbant, tikrai ne, tokioms teorijoms pagrindo nėra. Negirdėjau, kad kas kalbėtų, iš pozicijos ar opozicijos, kad ponia Rozova padarė kažkokias nusikalstamas veikas“, – svarstymus, kad jos projektas gali būti susijęs su I. Rozovos apkalta, paneigė A. Širinskienė.

REKLAMA

Visgi, nors A. Širinskienės projektui negailėjo kritikos, P. Ragauskas pripažino, kad sumanymas nėra blogas. Pasak teisininko, idėja, kad negalima Seimo nariui įvykdyti apkaltos, kol nėra galutinio teismo nuosprendžio, jam atrodo suprantama ir logiška. Pašnekovo teigimu, taip įgyvendinama nekaltumo prezumpcija, kad asmuo laikomas nekaltu, kol nėra įrodyta priešingai.

„Seimas negali pasakyti, kad žmogus padarė nusikaltimą. Nors, pagal dabartinį reguliavimą, išeina, kad Seimas galėtų taip padaryti. Mano pirminė reakcija, kad viskas tvarkoje, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė sprendžia žmogaus teisių užtikrinimo problemą. Tik tai, kad ji tai daro teisine prasme nekorektiškai, palikdama tam tikrą netinkamą interpretavimo erdvę“, – konstatavo P. Ragauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apkalta yra Konstitucijoje numatyta procedūra, kai už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ar paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas trimis penktadaliais balsų iš užimamų pareigų gali pašalinti prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus arba panaikinti Seimo nario mandatą.

Apkaltos procesas pradedamas Seime, sudarant specialiąją komisija, kuri parengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Jei komisija siūlo pradėti apkaltos procesą ir tam pritaria Seimas, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėtas apkaltos procesas, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Sulaukus teismo išvados, apkaltos procesas tęsiamas Seime. Jei Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad priesaika ir Konstitucija buvo šiurkščiai sulaužyta, Seimas balsuoja dėl to asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo. Sprendimas priimamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų