REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiausi iššūkiai, susiję su vakcina nuo COVID-19, yra susiję su jos logistika, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji įvardijo, kas nuo Covid-19 būtų skiepijami pirmiausia.

Didžiausi iššūkiai, susiję su vakcina nuo COVID-19, yra susiję su jos logistika, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji įvardijo, kas nuo Covid-19 būtų skiepijami pirmiausia.

REKLAMA

„Dabar svarbiausias dalykas yra (...) teisingai susidėlioti pačią logistiką, ties tuo Sveikatos apsaugos ministerija dabar ir dirba“, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.

Pasak jos, kadenciją baigusi Vyriausybė nepriėmė reikiamų sprendimų ir tik perkėlė atsakomybę savivaldybėms „be kažkokio realaus įgyvendinimo mechanizmo, kaip savivaldybės turėtų užtikrinti tą vakcinavimą“.

„Yra labiau deklaratyvus pasiūlymas visiems kažkaip išspręsti problemas patiems, bet akivaizdu, kad reikės daugiau įdirbio“, – sakė premjerė.

Pasak jos, iš pradžių Lietuvą pasieksiantis 10 tūkst. dozių vakcinos kiekis yra „labai mažai pagal bet kokį vertinimą“, tačiau sakė vertinanti tai kaip pradinį etapą, po kurio seks didesnės siuntos.

REKLAMA
REKLAMA

Ji sako, kad pirmiausia bus skiepijami medikai, po to – rizikos grupės asmenys ir tuomet – likusi visuomenė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad skiepai bus savanoriški, o Vyriausybė pasirūpins aiškia ir skaidria informacija apie vakciną, jos naudą ir rizikas, kad nekiltų įtarimų, jog kažkas yra nutylima.

REKLAMA

„Akivaizdu, kad yra visuomenėje visada tų žmonių, kurie neigia skiepus apskritai kaip problemos sprendimą ir turime mes kartais tokių ir Seimo salėje, bet, matyt, bandyti juos įtikinti priešingai yra toks gana nedėkingas užsiėmimas. Reikėtų tiesiog skirti laiką ir pajėgas informuoti tuos, kurie iš principo palaiko arba bent jau yra dvejojantys ir išklauso informaciją“, – sakė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad platus visuomenės vakcinavimas yra lyg „bilietas į laisvę“ ir žmonėms vangiai skiepijantis, apribojimai turės išlikti ilgiau.

„Iš esmės tai yra visuomenės narių teisė nusipirkti bilietą į laisvę. Ir jeigu norės nusipirkti, tai galės ir nusipirkti, o jeigu ne, tai tokiu atveju mes apribojimų vienokių ar kitokių galime neišvengti ilgesnį laiką“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Farmacijos bendrovių sukurtas vakcinas nuo koronaviruso šiuo metu tikrina Europos vaistų agentūra.

Ji anksčiau skelbė, kad vėliausiai iki gruodžio 29-osios surengs specialų susitikimą ir nuspręs, ar išduoti sąlyginį leidimą prekiauti „BioNTech“ ir „Pfizer“ kuriama vakcina.

Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pirmosios dozės valstybes nares gali pasiekti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. 

Lietuva jau yra nusprendusi pirkti vakcinas iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.

Planuojama pirkti tiek vakcinų, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, tačiau dėl galiojančių susitarimų ir siekio sumažinti rizikas, jų bus perkama gerokai daugiau, nei reikėtų visiems gyventojams. Nepanaudotas vakcinas bus galima parduoti arba dovanoti trečiosioms šalims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų