Šiaulių miesto savivaldybė pusvelčiui ar dykai perleidžia savo turtą, galbūt net tyčia aplaidžiai sudaro sutartis. Kas tai – dosnumas ar žioplumas? Kas atsakys už miestui, t. y. visiems mums, priklausančio savivaldybės turto „parceliavimą“? Ar savivaldybės institucijos dirba sąžiningai miesto interesų labui? Ar šiauliečių interesai tinkamai atstovaujami? Kol kas klausimų – begalė, o atsakyti nesiryžta niekas.
Reikia pasirinkti atsakingas asmenybes
Jono Novogreckio, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, nuomone, viešo intereso gynimas ar negynimas priklauso nuo labai daug dalykų, pradedant ir atsakingų pareigūnų, ir kiekvieno Savivaldybės tarybos nario ar plačiau imant valstybės pareigūno ir kiekvieno piliečio žmogiškosiomis vertybėmis.
„Mano nuomone, kiekvienas valstybės tarnautojas, dirbantis bet kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje, kiekvienu klausimu turi pirmiausia paisyti viešo intereso. Elgtis turime valstybiškai ar savivaldybiškai, t. y. nusišalindami ar nušalindami, – teigia jis. – Elementarus pastebėjimas. Viešasis interesas labai gerai ginamas politikuojančiųjų rinkiminiu laikotarpiu, nesvarbu kokie rinkimai. Atskirti „norą pateikti, kad aš ginu būsimą ar galimą rinkėją“ nuo tikrai nuoširdžiai bei nuosekliai dirbančio pareigūno ar politiko nėra sunku, bet informavimo priemonės irgi labai gerai formuoja (reklamuoja) nuomonę apie vieną ar kitą asmenybę, nesvarbu „kas moka“, tada ir suformuojame, t. y. užprogramuojame problemą ateičiai, kurią vėl patys sprendžiame.“
Kodėl apie tai prakalbome? Atrodo, kad rinkimai dar per toli, kad būtų „susirūpinta“ mūsų visų gerove. Valdžios vyrai vis lipa ant to paties grėblio – miesto turtas ir toliau dalijamas į kairę ir į dešinę, o logikos stokojantys teismo sprendimai žada, kad tokia situacija tęsis ir toliau.
„Menama“ istorija
Įsivaizduokite situaciją, kai įmonė, pasinaudojusi situacija ir išvengusi sutartyje numatytų sąlygų, įsigijo valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą už litą, nors realiai jo vertė buvo milijonas. Turto pardavimo sandoris už 1 Lt turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes neatitinka tikrosios vertės ir valstybė negavo milžiniškų pajamų pardavusi turtą, o įmonė praturtėjo valstybės, t. y. visų mūsų, sąskaita. O gal tai suplanuotas korupcijos atvejis, kai vienai šaliai buvo galimai sudarytos sąlygos užvaldyti turtą? Ar nėra taip, kad sutarties punktų keitimas ir sąmoningas aplinkybių, kurios leido nevykdyti sutarties, suformavimas neatitinka sąžiningos konkurencijos sąlygų?
Nenurodydami konkrečių faktų ir įmonės pavadinimo, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių apygardos prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų paprašėme pakomentuoti „menamą“ situaciją.
„Bet kokiu atveju sudėtinga įsivaizduoti, kad nekilnojamasis turtas, kaip tam tikras objektas, būtų parduotas už litą, nes jis turėtų būti parduodamas aukcione ir parduotas tam pirkėjui, kuris pasiūlytų didžiausią kainą. Jeigu turtas buvo parduodamas kitaip, tuomet galime daryti prielaidas apie galimas korupcijos apraiškas, tačiau kad šias prielaidas patvirtintų arba paneigtų, STT reikėtų daugiau informacijos“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė Ruslanas Golubovas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas.
„Pateiktoje situacijoje nežinoma, ar buvo (yra) civilinis ginčas, mokesčių inspekcijos patikrinimas, jos išvados. Reikėtų detalesnės informacijos apie šiuos sandorius ir pan. Jei būtų kreiptasi į teisėsaugos institucijas, tuo atveju įstatymų nustatyta tvarka būtų vertinama, ar buvo padarytų nusikalstamų veikų požymių, ir būtų sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti“, – sakė Martynas Povilaitis, Šiaulių apygardos prokuratūros viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas.
„Keistas klausimas. Komentuoti hipotetines situacijas nėra Savivaldybės funkcija. Jei reikalinga konkreti informacija, kuria disponuoja Savivaldybė, mes ją suteiksime. Be to, tai padaryti mus įpareigoja ir Visuomenės informavimo įstatymas. Savivaldybės vadovai ir specialistai yra pakankamai užimti žmonės, kad leistų laiką komentuodami tai, kas būtų, jeigu būtų“, – pareiškė Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė.
Kad ši situacija yra labai konkreti ir aiški, nesunku suprasti, juolab kad tokia jau yra susiklosčiusi Šiaulių miesto savivaldybės įmonėje. Gali būti, kad paprašyti pakomentuoti „menamą“ situaciją Savivaldybės specialistai iškart suprato, kur šuo pakastas. Taigi apie viską nuo pradžių – nebe šakėm ant vandens.
Perdavė už litą
Apie šią ne menamą, o tikrą situaciją rašyta jau ne kartą. 2001 m. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu bendrovė „Šiaulių turgus“ 25 metams subnuomojo centrinės miesto turgavietės žemės sklypą bendrovei „Senasis dvaras“. Vėliau Savivaldybės valdyba pakeitė centrinės turgavietės subnuomos sąlygas, kuriose nurodė savivaldybės bendrovei „Šiaulių turgus“ už litą perduoti žemės subnuomininkei bendrovei „Senasis dvaras“ nurašytą asfalto dangą (ne aikštelę!). Vėliau buvo pasirašyta daug sutarčių, kurių teisėtumo nesiima vertinti nei politikai, nei teisininkai. Manoma, kad sandoris pažeidžia ne tik viešąjį, bet ir pačios Šiaulių miesto savivaldybės interesą. Netekus dalies turto – valstybinės žemės, sumenko ir „Šiaulių turgaus“ vertė, vadinasi, ir savivaldybės turtas. „Nurašyti“ ir įsipareigojimai.
Ar UAB „Senasis dvaras“ pasinaudojo situacija ir apgaulės būdu išvengė sutartyje numatytų prievolių? Ar tai suplanuotas korupcijos atvejis, kai vienai šaliai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos turtui užvaldyti? Ar šiauliečių interesai tinkamai atstovaujami iškeltoje byloje? Tokie klausimai kyla ne vienam.
„Pasisakys teismas“
Minėto turto vertė rinkoje gali (ir prieš 12 metų galėjo) siekti net keletą milijonų litų. Taigi turto pardavimo sandoris už 1 Lt turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes neatitinka tikrosios perduotos kiemo aikštelės vertės ir valstybė negavo pajamų pardavusi turtą, o UAB „Senasis dvaras“ praturtėjo valstybės – savivaldybės įmonės, t. y. visų mūsų, šiauliečių – sąskaita.
„Kiek žinau, vienas ieškinys (dėl sandorio už 1 Lt) teismo yra atmestas, o dėl aikštelės toliau vyksta procesas apeliacine tvarka, kuris nėra baigtas. Šiuo atveju pasisakys teismas, – teigė Martynas Povilaitis, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis specialistas. – Prokurorai kreipėsi į teismą ginant viešąjį interesą dėl minėtų aplinkybių, tuomet buvo išsakyta prokurorų nuomonė, todėl pasisakyti ką nors iš naujo nėra pagrindo.“
Buvo pelningai dirbanti įmonė
Ekonominiu požiūriu 2001 m. UAB „Šiaulių turgus“ buvo pelningai dirbanti, garantuotą rinką turinti įmonė. Bendrovė „Senasis dvaras“ pasirašyti sutarties buvo pakviesta po komisijos sprendimo kaip geriausią sprendimą pateikusi įmonė. Sutarties esmė – verslo perdavimas subnuomojant žemės sklypą, numatytas dalinis UAB „Šiaulių turgus“ patirtų sąnaudų kompensavimas bei dalies privalomai UAB „Senasis dvaras“ sukurto turto per sutarties galiojimo laikotarpį grąžinimas „Šiaulių turgui“, pasibaigus valstybinės žemės subnuomos laikotarpiui.
Esminis sutarties punktų keitimas ir sąmoningas aplinkybių, kurios leido nevykdyti sutarties, suformavimas neatitinka sąžiningos konkurencijos sąlygų ir galimai prieštarauja įstatymams. Savivaldybės valdyba, apsisprendusi parduoti UAB „Šiaulių turgus“ kiemo aikštelę, turėjo gauti Tarybos pritarimą, teisėtais būdais nutraukti pasirašytą sutartį ir tik tada aukcione skelbti aikštelės pardavimą.
Kadangi „Šiaulių turgus“ iki 2001 m. buvo pelningai dirbanti įmonė, tai vien tik verslo perdavimas UAB „Senasis dvaras“ iki 2024 m. turėtų būti vertinamas kaip didelės naudos atidavimas ir sumokamas subnuomos mokestis tik maža dalimi kompensavo negautą naudą dėl verslo perdavimo.
Dosnumas – neišpasakytas!
Kodėl vėl prisiminėme šitą istoriją? Nes situacija vis kartojasi. Šiaulių miesto savivaldybė pusvelčiui ar net dykai yra perleidusi ir daugiau savo turto. Ir vėl galimai buvo pažeistas viešasis interesas bei buvo švaistomas savivaldybės turtas.
Šiaulių miesto tarybai nusprendus perleisti Šiaulių arenos techninį projektą trim Ukrainos miestams, kurie ruošiasi 2015 m. vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui, prokurorai, siekdami apginti pažeistą viešąjį interesą, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydami iš Panevėžio statybos bendrovės priteisti 1,2 mln. Lt už neteisėtą Šiaulių arenos statybos techninio projekto pardavimą Ukrainos statybos bendrovei.
Pradėto tyrimo metu nustatyta, kad balandžio mėnesį statybos bendrovė sudarė sutartį dėl projekto pirkimo ir pardavimo, autorinių teisių ir turtinių teisių perleidimo už 1,2 mln. Lt. Šia sutartimi buvo parduota visa techninio projekto ir darbo projekto dokumentacija.
Prokurorams nustačius, kad viešasis interesas buvo pažeistas savivaldybei priklausantį turtą perdavus nesilaikant teisės aktų nuostatų, buvo kreiptasi į teismą, prašant atlyginti savivaldybei neteisėtais veiksmais padarytą 1,2 mln. Lt žalą.
Koncesijos sutartis neatitiko teisės aktų
Prokurorai gynė viešąjį interesą ir dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties. Jie teigė, kad sutartis tarp Savivaldybės ir Šiaulių arenos operatorės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ neatitinka teisės aktų. Prokurorai siekė pripažinti niekiniu turto priėmimo ir perdavimo aktą, pagal kurį Šiaulių arena buvo perduota koncesininkui, ir taikyti restituciją.
Šiaulių apygardos teismas šių metų pradžioje nutraukė civilinę bylą ir patvirtino sausio 25 d. pasirašytą taikos sutartį dėl Šiaulių arenos koncesijos. Taikos sutartis pasirašyta tarp Šiaulių miesto savivaldybės, VšĮ „Pramogų sala“ ir Šiaulių apygardos prokuroro, gynusio viešąjį interesą. Savivaldybė ir „Pramogų sala“ buvo įpareigotos pakeisti sutartį.
Įsakymą galima sustabdyti per dvi darbo dienas
Lietuvos Respublikos teisės aktuose viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta, nors teisės aktai numato galimybę ginti viešąjį interesą. Viešuoju interesu Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei.
„Siunčiu Jums Vyriausybės atstovo įgaliojimus iš Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo, kurio dauguma Savivaldybės tarybos narių turbūt nėra skaitę. Galbūt dėl to ir kyla poreikis Prokuratūrai ir Vyriausybės atstovams ginti viešąjį interesą? Atvirai sakau – visiems Šiaulių apskrities savivaldybių tarybų nariams persiunčiau į jų el. paštus“, – sakė Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje J. Novogreckis ir atkreipė dėmesį į įstatymo straipsnio dalis, kuriose teigiama, kad iš Savivaldybės gautą priimtą sprendimą ar įsakymą galima sustabdyti per dvi darbo dienas.
„Ar realu? Man realu, tik turi sėdėti tame posėdyje, pavyzdžiui, priimant sprendimą dėl Šiaulių arenos „dovanojimo suinteresuotiems Ukrainos subjektams“, kaip meras man rašė. Aš nebuvau gavęs tų sprendimų projektų, nors teisės aktai numato, kad privalo atsiųsti man ir tarnybai (Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybai – aut. past.) peržiūrėti. Apie tą posėdį sužinojau iš spaudos, o gal Savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete. Gavus sprendimų projektus ir greitai įvertinus, galima juos sustabdyti, tuomet net nebereikia ginti viešo intereso teismuose“, – teigė J. Novogreckis.
