REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais.

REKLAMA

Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę. Itin retas atvejis taip anksti kovo vidury pamatyti jau ūgtelėjusius pelėdos jauniklius.

„Išsiperėję senam ąžuole ir dar gerai nemokėdami skraidyti iššoka iš uokso. Žinodami, kad pelėdos nuo išsiritimo jauniklius augina apie mėnesį laiko, apie mėnesį jos peri kiaušinius mes galime sudėlioti, kad kiaušiniai pradėti dėti apie sausio 10–15 dieną. Tai labai anksti“, – aiškina ornitologas Saulius Rumbutis.

Miškuose pelėdos dar tik ruošiasi dėti kiaušinius, o mieste jų jaunikliai jau veržiasi gyventi savarankiškai.

„Miestuose daugiau grobio, aukštesnė temperatūra ir pelėdos noriai pradeda perėti labai anksti“, – sako S. Rumbutis.

REKLAMA
REKLAMA

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai sužiedavo tris mažylius ir štai taip su kartimi pakylėjo aukštyn, kad šie pasiektų saugius namus medyje. Viską akylai stebėjo jų mama.

REKLAMA

„Netoliese spygliuotyje medyje tupėjo patelė, kuri nerimavo, skleidė balsus, rodė nepasitenkinimą, kartais būna tokių atvejų, kad pelėdos gali užpulti žmogų“, – kalba S. Rumbutis.

Tad smalsuoliams prie paukščių ar žvėrių jauniklių, kurie jau greitai pasipils gamtoje, patariama nesiartinti.

„Praeit pro šoną ir nieko nedaryt, pasidžiaugt, pasigrožėt, bet jokiu būdu nejudint“, – tikina gamtininkas Gediminas Gražulevičius.

Nors gal skamba ir žiauriai, gamtininkai sako, kad ir sužeistus gyvūnus ne visada reikia gelbėti. Geriausia pamačius sužalotą gyvį, pranešti specialistams, o ne tempti jį į namus.

REKLAMA
REKLAMA

„Gamtoj kiekvienas sužeistas gyvūnas yra maistas kitiems – lapėm, mangutams, krankliams, šarkoms. Taip gamtoj sutverta“, – sako G. Gražulevičius.

O esą didžiausia meilė gyvūnams – žmogaus atsakingas elgesys gamtoje. Reikia nešiukšlinti, nepalikti žvėrims pavojingų daiktų, stiklo šukių. Dabar pats metas kelti ir inkilus paukščiams, mat natūralių uoksų labai trūksta.

„Inkilus kelti niekada nevėlu, juos galima kelti visai metų laikais, paukščiai kada jiems reikės užims. Taip pelėdos jau pasirinkusios perimvietes, bet kitiems sparnuočiams, zylėms, musinukėms varnėnams, pats laikas iškelti inkilus“, – kalba S. Rumbutis.

Tad į Karalgirio mišką suguža būrys Kauno moksleivių, o drauge su jais ir nuo karo pabėgę ukrainiečiai vaikai, dabar įsikūrę Vilkijoje. Jų rankose keliasdešimt namelių sparnuočiams, kurie grįžta į Lietuvą ir dairosi, kur lizdą sukti. Mažieji ukrainiečiai pasakoja, savoje gimtinėje taip pat rūpinasi paukščiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Inkilai tam, kad paukščiai atskristų, juose sušiltų ir perėtų vaikus. O mama arba tėtis juos maitina, kad jie užaugtų ir patys rastų maisto“, – kalba ukrainietis Luka.

„Kasmet mokykloje yra tokia šventė, kiekviena klasė, kiekvienas mokinys daro inkilus“, – sako ukranietis Nikolajus.

2022 Seimas paskelbęs ir gyvūnų gerovės metais. Tad planuojama tobulinti gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų