inkilai

Jau ne vienerius metus artėjant Eurolygos varžyboms, kuriose rungsis „Kauno Žalgiris“, ištikimas komandos fanas Virginijus Liesis užsidaro sodyboje esančiose staliaus dirbtuvėse, ima į rankas medieną, kaltą ir pradeda dirbti. Kuria originalius vienaakių barzdočių, pelėdų ar kitų gyvių inkilus. Neeilinį inkilą jis užbaigia tik tada, jei „Žalgiris“ laimi. Štai ir dabar dirbtuvėse išdėlioti septyni inkilai.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai žieduoja pelėdų mažylius. Specialistai sako, kad šiemet kiaušinius pelėdos sudėjo labai skirtingu metu, tad vieni pelėdžiukai jau ruošiasi savarankiškam gyvenimui, o kiti dar visai mažučiai. Pelėdoms šiemet trūko maisto, tad dėtys vidutinės. Ypač mažėja ir senų medžių, tinkamų joms perėti, tad žmonės raginami kelti pelėdoms inkilus.

Lietuvoje kovo 10 dieną minima 40-ies paukščių diena. Tai simboline data, kada iš šiltųjų kraštų namo paskrenda žiemoti išvykę paukščiai. Jiems Lietuvos miškuose girininkai šiandien iškėlė per 2 tūkstančius inkilų ir planuoja pakabinti dar 8 tūkstančius. Na, o valydami apleistus, dar pernykščius inkilus, miškininkai juose randa neįtikinamiausių dalykų. Pulkas darželinukų, nešini vos ne už save didesniais inkilais, traukia į Kretingos miškus minėti 40-ies paukščių dienos.

Valstybinių miškų urėdijos organizuotoje akcijoje penktadienį iškelta daugiau nei 8 tūkst. inkilų įvairiems paukščiams. Inkilai kelti 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.  Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu miškininkai taip pat papasakojo apie inkilų gamybą, jų svarbą ir miškininko profesiją. Joje dalyvavo švietimo įstaigos, bendruomenės, Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais. Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę.

Pavasarėjant gamtininkai ragina gyventojus sodybose ar prie gyvenamųjų namų išsikelti inkilus – jie reikalingi ne tik grįžtantiems paukščiams, bet ir šikšnosparniams ar net vabzdžiams. Inkilų pardavėjai taip pat sako, kad pavasarį nameliai paukščiams – labai perkami, tačiau išlaidauti jiems tikrai nebūtina. Nors inkilų pardavėjai sako pirkėjų nestokojantys ištisus metus, pavasarį inkilų prekyba būna aktyviausia – žmonės inkilus perka tiek iškelti prie gyvenamųjų namų, tiek užmiesčio sodybose.

Į Lietuvą grįžtant vis gausesniam pulkui sparnuočių pats metas dar suskubti ir iškelti inkilus, kad paukščiai turėtų, kur įsikurti ir perėti. O specialistai sako, kad paukščiai visiškai neišrankūs – jiems patinka paprasčiausi nameliai su tinkama landa. Tik štai švara viduje reta kuris pasirūpina pats. Tad kasmet inkilus būtina iškuopti. Į Karalgirio mišką pakaunėje gamtos mylėtojai atgabena apie pusšimtį inkilų. Tokią tradiciją miškininkai puoselėja jau šimtmetį.

Kaunietis menininkas miesto sparnuočiams sukūrė unikalius būstus. Inkilai primena tarpukario modernizmo stiliaus pastatus, kurių mieste keli tūkstančiai. Tiesa, medinukai tokie neįprasti ir su įmantriomis detalėmis, jog paprasti kauniečiai bijo, kad paukščiai tiesiog nedrįs čia įsikurti. Ornitologai ramina – esą paukščiui svarbiausia tinkamas vidus ir saugumas.

Lankant senąsias Pasvalio dvarvietes, pIliakalnius ir parkus nenustebkite išvydę būrelį paukščių mylėtojų.  „Pelėdų tuoktuvės prasideda vasario gale, kovo pradžioje, tada jos intensyviai ūbauja“, – tikina ornitologas mėgėjas Bronius Jareckas. Pasak miško bičiulių, naminės pelėdos mėgsta įsikurti aukštesnėse vietovėse. Paslaptingi sutemų gyventojai dieną tūno drevėse, aukštuose medžiuose ar miškų tankumynuose.