Patobulinti projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas, pasiūlyta pagrindiniam šį klausimą svarstančiam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė projekto tikslui pritarė, tačiau siūlė šiek tiek pakeisti kainų stebėsenos mechanizmą.
„Pritariame iš esmės tikslui. Manome, kad reikia stiprinti vartotojų teisių apsaugą, bet siūlome patį mechanizmą pakeisti“, – sakė ji.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė nėra prieš, kad duomenys būtų analizuojami.
„Mes nieko prieš, kad visus juos analizuotų. Kiekvieną dieną prekybos tinklai apie 1, 5 mln. kvitų duomenų atiduoda Duomenų agentūrai. Įsivaizduokite, kokie kiekiai duomenų turi būti apdorojami ir tai gali padaryti Duomenų agentūra“,– sakė ji.
Vartotojų aljanso atstovas komiteto nariams teigė, kad pasiūlytas geras įrankis, kuris leistų institucijoms greičiau reaguoti į atsirandančius iššūkius ir greičiau juos spręsti.
Siekiant apsaugoti vartotojus nuo didėjančios infliacijos, pernai gruodį Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos” pasiūlė, kad būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas reguliariai analizuotų Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
Siūloma, kad remdamasis Valstybės duomenų agentūros, Žemės ūkio informacinio centro ir kitų institucijų informacija, šis centras teiktų Vyriausybei ir Seimui analizės rezultatus ir pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo.
Įstatymo pataisas Seimui pateikusi demokratų frakcijos narė J. Rojaka mano, kad pasiūlytas stebėsenos mechanizmas apsaugotų vartotojus, skaidrintų rinką.
Seimo teisininkai siūlo detalizuoti, kokie duomenys būtų renkami
Seimo teisininkams nėra aišku, kurie maisto produktai būtų priskiriami būtiniausių maisto produktų kategorijai. Todėl jie siūlo apibrėžti sąvokos „būtiniausi maisto produktai“ turinį.
Jų nuomone, reikėtų detalizuoti, kokie duomenys apie produktų ir paslaugų kainų dedamąsias dalis būtų renkami. Seimo Teisės departamentas taip pat siūlo sukonkretinti ir pačius produktus bei paslaugas, apie kurių kainų dedamąsias dalis duomenys būtų renkami.
Jeigu privatūs subjektai privalėtų teikti duomenis, kurių parengimui jie turėtų papildomas sąnaudas, teisininkų nuomone, tokios sąnaudos turėtų būti kompensuojamos, o įstatymo projektą reikėtų papildyti kompensavimo mechanizmu.
Demokratų pasiūlytas projektas taip pat numato, kad STRATA Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų „rinkti duomenis iš privačių subjektų apie šiam tikslui reikalingų produktų ir paslaugų kainos dedamąsias dalis".
Kaip pastebi Seimo Teisės departamentas, privačių subjektų disponuojami duomenys apie jų gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų kainos dedamąsias dalis, dažnai laikoma šių privačių subjektų komercine paslaptimi.
„Todėl privalomas jų teikimas (konkreti informacija bei jos apimtis) tretiesiems asmenims turėtų būti ne tik tinkamai pagrįstas, tačiau ir užtikrinamas besąlygiškas tokių duomenų konfidencialumas“, – savo išvadoje pažymi Seimo teisininkai.
Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtintų būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą
Jei Seimas pritartų Vyriausybės išvadai, įstatyme atsirastų būtiniausių prekių ir paslaugų sąvoka.
Vyriausybė siūlo, kad sąrašą prekių ir paslaugų, skirtų minimaliems namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikiams tenkinti, tvirtintų Ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra. Šis ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra, taip pat tvirtintų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos tvarkos aprašą.
Vyriausybė taip pat siūlo į įstatymą įrašyti, kad Valstybės duomenų agentūra pagal vartotojų kainų statistinį tyrimą kas mėnesį rengtų ir oficialiosios statistikos portale skelbtų statistinę informaciją apie būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius.
Šių pokyčių priežastis analizuotų ir teiktų išvadas Vyriausybei dėl kainų stabilumo užtikrinimo Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.
Demokratų iniciatyvą įvertinusi Vyriausybė taip pat siūlo, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio 1 d., nes institucijoms reikėtų laiko pasirengti jų įgyvendinimui.
ELTA primena, kad pernai gruodį už demokratų pateiktas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas dėl maisto ir paslaugų kainų stebėsenos po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21. Projektas perduotas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos bei Ekonomikos komitetams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
