Apsižodžiavimas vyko spaudos konferencijoje „Totorių bendruomenė spaudžiama trauktis: ar praras savo šventoves?“, kurią organziavo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Spaudos konferencijoje istorinės Lietuvos totorių bendruomenės atstovai sakė, kad yra stumiami iš savo maldos namų, perimamas vadovavimas organizacijoms, o tai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seime – Kasčiūno ir Begansko kivirčas
A. Beganskas nekantravo pasisakyti ir paneigti, jo manymu, klaidingus teiginius. D. Asanavičiūtė-Gružauskienė patikino, kad jam bus suteikta proga kalbėti, kai pasisakys Lietuvos totorių bendruomenės vadovas Motiejus Jakubauskas.
Gavęs žodį, A. Beganskas kreipėsi į L. Kasčiūną.
„Aš noriu užduotį (klausimą – red. past.) jūsų kolegai Laurynui Kasčiūnui, gerbiamam mano draugui, kuris yra man atvirai pasakęs: <...> aš esu katalikas ir aš nenoriu čia musulmonų. Ir čia buvo nedviprasmis sakinys“, – kalbėjo muftijus.
„Ir aš jums pasakiau: jūs esat kas? Jūs esat nacistas. Nacis“, – tęsė jis.
„Tai, pone Laurynai, kaip mes galim su jumis kalbėti, jeigu jūs, pavyzdžiui, negerbiat mano tikėjimo ir Lietuvos Konstitucijos?“, – konservatoriaus klausė A. Beganskas.
L. Kasčiūnas nepasimetė ir atkirto, kad už tokius žodžius gali tekti atsakyti teisme.
„Atliepdamas poną Beganską: tai jūs apsispręskit, draugas ar nacis? Jei nacis, tai, žinokit, gali tekti eiti į teismą kartu“, – perspėjo L. Kasčiūnas
„Pirmiausia, žiūrėkit, niekas čia jūsų nebijo ir tą aiškiai supraskit. Jeigu kelsit balsą, jis bus nuleistas“, – atkirto jis.
Politikas taip pat davė pastabą A. Beganskui dėl elgesio spaudos konferencijos metu: „Atėjote pakviestas į svečius. Kai aš ateinu į svečius, aš gerbiu tuos, kas mane pakvietė. Pirmiausia, laikausi tvarkos. Yra scenarijus, buvo pasakyta, kad bus suteiktas žodis.“
Konservatorius ragino muftijų gerbti Lietuvos įstatymus, taip pat ir tuos žmones, kurie organizavo bei kvietė į spaudos konferenciją.
„Pone Beganskai, Lietuvos Respublika turi įstatymus. Kas kviečia, tas nustato taisykles. Būkit geras, gerbkit jas. Labai svarbu jas gerbti. Kai negerbsite, tada, žinokit, atsakas irgi bus nepagarbus“, – perspėjo L. Kasčiūnas.
Istorinė Lietuvos totorių bendruomenė nuogąstauja dėl išlikimo
Istorinės Lietuvos totorių bendruomenės atstovai sako, kad yra stumiami iš savo maldos namų, perimamas vadovavimas organizacijoms, o tai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Įžvelgiu iš tiesų dideles grėsmes, kada istorinė Lietuvos totorių bendruomenė yra stumiama iš savo maldos namų, bandoma perimti jos turtą. Beje, Kaune tas jau padaryta, perimta mečetė.
Labai panašūs procesai vyksta dabar Keturiasdešimties totorių kaime, kada visiškai neaiškūs žmonės nori perimti bendruomenės valdymą, pakeisti jėgų santykį“, – sakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungai priklausantis Adas Jakubauskas.
Keturiasdešimties totorių kaimo mečetės imamas Ramazanas Krinickis pasakojo, kad bandymų perimti įtaką Lietuvos musulmonams buvo ne vienas, tačiau pastarųjų metų įvykiai kelia nuogąstavimų, jog tai gali ir pavykti.
„Mūsų valstybės institucijos turi atkreipti dėmesį į tai. Kol yra totoriai, duokite jiems šansą, kad jie atstovautų mums (musulmonams – BNS). Ateis iš Pakistano, ateis iš Tadžikistano, dar iš kur nors, turėsime visi naujų problemų, naujų bėdų“, – sakė R. Krinickis.
Jis jau tris dešimtmečius yra netoli Vilniaus esančio Keturiasdešimties totorių kaimo mečetės imamas.
„Iš 50 (kaimo – BNS) musulmonų į mečetę ateina du, visi kiti – ne Lietuvos totoriai“, – teigė R. Krinickis.
Mokslininkė apie totorių palikimą: „Šita kultūra dabar yra naikinama“
Nuo pareigų nušalinta Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenės pirmininkė Fatima Asanavičienė tvirtino, kad bendruomenei sunkiai verčiantis iš pradžių sulaukusi kuklios finansinės paramos iš atvykėlių, o paskui pasipylė reikalavimai, ką daryti, ką kalbėti.
„Šiandien nepriklausomam musulmonui labai sunku“, – tvirtino R. Krinickis.
„Nežinau, kodėl mūsų saugumo tarnybos nežiūri, iš kur tas finansavimas vyksta, ir kas mūsų visų ateityje laukia“, – kalbėjo jis.
Pasak Vilniaus totorių bendruomenės narės, Lietuvos istorijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos Tamaros Bairašauskaitės, Lietuvoje per šimtmečius susiformavusi totorių bendruomenė yra unikali, neturinti nieko bendro su kitų šalių islamu ar kultūra.
„Ji sukūrė savo unikalią kultūrą, kuri remiasi ir pasaulietinėmis, ir religinėmis vertybėmis. Labai subtilią, labai gražią. Šita kultūra dabar yra naikinama“, – tvirtino ji.
Mokslininkės teigimu, Lietuvos totorių bendruomenės pasistatė mečetes, šiuo metu jų yra likusios keturios.
„Šiandien Lietuvos totoriai vien todėl, kad jie išpažįsta vieną iš didžiųjų pasaulio religijų, islamą, tapo įkaitais globalizacijos, aš taip galėčiau įvardinti. Tai yra įkaitais migrantų ir emigrantų. Ir visi, kas netingi, juos moko gyventi, atlikti savo religines apeigas, kurios yra unikalios, ir jas vos pavyksta išsaugoti, ir niekam tas nėra įdomu. Tai, kas vyksta, yra destrukcija ir kultūrinis totorių bendruomenės naikinimas“, – pažymėjo T. Bairašauskaitė.
„Lietuvos totorių bendruomenė išnyks po dešimties metų, jeigu negaus finansavimo kaip istorinė Lietuvos totorių bendruomenė. Ne religinė, kaip istorinė kultūrinė kartu. Nes kultūra yra plati sąvoka. Jeigu ji neišliks, jeigu valstybė jos nepalaikys, ją užgoš islamo pasaulio įvairiausios srovės, tendencijos ir kas tik nori“, – kalbėjo mokslininkė.
Kasčiūnas ketina kreiptis į VSD
Spaudos konferencijoje Seime dalyvavęs Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos muftijus Aleksandras Beganskas atmetė kaltinimus dėl maldos namų perėmimo. Anot jo, mečetės priklauso musulmonų bendruomenei, o jose melstis gali įvairių tautybių musulmonai.
„Tos mečetės buvo statomos būtent mūsų musulmonų bendruomenės bendruomenei ir mūsų religinei veiklai“, – sakė jis.
Naujasis Keturiasdešimt Totorių kaimo musulmonų-sunitų bendruomenė vadovas Konstantinas Selimovičius teigė, kad F. Asanavičienė bendruomenės vadovės pareigų neteko dėl savo neveiklumo, vietos gyventojai buvo tuo nepatenkinti.
Tuo metu F. Asanavičienė pasakojo, kad vadovavimas bendruomenei perimtas neteisėtai surengus nesuderintą susirinkimą, į kurį susirinko bendruomenei nepriklausę žmonės.
Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad kreipsis į Valstybės saugumo departamentą, jog šis įvertintų susidariusią situaciją musulmonų bendruomenėje nacionalinio saugumo požiūriu.
„Kokios rizikos susijusios su įvairiais ateities scenarijais, su mūsų visuomenės radikalizacija, tą tikrai padarysiu ir paprašysiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio“, – teigė jis.
Parlamentaras taip pat žadėjo kreiptis į valstybės institucijas dėl didesnio istorinės totorių bendruomenės finansavimo.
Lietuvos totoriai yra išeivių iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Lietuvoje pirmąsias totorių gyvenvietes 1397 metais įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas Didysis.
Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 2,1 tūkst. totorių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
