REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
33
Lietuvos ir sąjungininkų kariai Kazlų Rūdoje treniravosi valdyti naikintuvų ir sraigtasparnių atakas

Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės siūlymą dėl išlaidų šalies gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Biudžeto pakeitimas leis 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kokia technika už šias lėšas bus perkama.

33

Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės siūlymą dėl išlaidų šalies gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Biudžeto pakeitimas leis 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kokia technika už šias lėšas bus perkama.

REKLAMA

 

Parlamentas ketvirtadienį už 2022 m. pataisą balsavo vienbalsiai 123 balsais „už“. Pataisa šalies gynybos išlaidų didinimui įsigalios, kai ją pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Nurodoma, kad lėšas Finansų ministerija skolinsis pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prieš rytinį Seimo posėdį vardijo, kad karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln. eurų. Pinigai bus skirti karinių stovyklų įrengimui bei įrangai, susijusiai su priimančios šalies parama.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai reiškia, kad Lietuvoje bus infrastruktūra, stovyklos papildomiems mūsų sąjungininkų daliniams, kurie vykdys užduotis čia arba dalyvaus pratybose“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo A. Anušauskas.

REKLAMA

Kiti pinigai yra suplanuoti tiems poreikiams, kuriuos galima patenkinti greičiau. Pasak ministro, pirkimai, kuriuos buvo numatyta atlikti vėliau, dabar yra ankstinami arba organizuojami visiškai nauji pirkimai.

„Tarp naujų pirkimų – iš amerikiečių koviniai dronai, yra numatyta, jei pavyks, įsigyti sraigtasparnį“, – sako A. Anušauskas ir priduria, kad pirkti taip pat planuojama ryšio priemones, šarvines liemenes, medicinines priemones ir priemones kibernetiniam saugumui, taip pat amuniciją.

Lietuva tokių kovinių dronų, kuriuos planuoja pirkti, dar neturėjo. Būtent šie dronai, pasak ministro, yra veiksmingi kare.

REKLAMA
REKLAMA

A. Anušauskas tikina, kad šie planai buvo pradėti ruošti sausio mėnesį, dar prieš karą Ukrainoje.

Šimonytė neabejoja, kad institucijos su pokyčiais susitvarkys

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad prioritetas didinant krašto apsaugos finansavimą buvo skiriamas tiems dalykams, kuriuos galima greitai įvykdyti. Premjerė teigia neabejojanti, kad institucijos su pokyčiais susitvarkys.

Girdėti diskusijų dėl dar didesnio lėšų gynybai didinimo. Svarstyta, ar nereikėtų jų didinti iki 3 proc. BVP. Premjerė sako, kad „ne numerologijoje esmė“.

„Esmė yra, kaip pasirengti savo gynybai ir tenkinti sutartą standartą. Tai svarsto valstybės gynimo taryba, tikria negaliu daugžodžiauti ir komentuoti. Manau, kad prioritetai žinomi, reikia įvertinti gamybos pajėgumus, <…>, reikia bendradarbiauti ir derinti veiksmus su partneriais, tarkime, su Baltijos valstybėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gynybos laukas, mūsų problematika yra panaši. Procesai vyksta, o kiek procentų galiausiai reikia, ar 2,9, ar 3,2 proc. – tai, turbūt, yra išvestinis klausimas“, – sako I. Šimonytė.

Vyriausybė pasiūlė keisti straipsnį dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP.

Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.

Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas. 

REKLAMA

Pasak Finansų ministerijos, pakeitus šių metų biudžetą bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: įsigyti salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.

KAM duomenimis, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.

Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų