REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgametė socialinės dokumentikos laidos „TV pagalba“ vedėja Sandra Žutautienė (41 m.) paliko televizijos projektą.

Ilgametė socialinės dokumentikos laidos „TV pagalba“ vedėja Sandra Žutautienė (41 m.) paliko televizijos projektą.

REKLAMA

„Tikrai palieku „TV pagalbą“. Tik nesinori daug ko pasakoti, nes nelabai yra ką. Daug metų čia pradirbau ir buvo viskas smagu, darbovietę palikau savo sprendimu.

Labai gražiai ir tvarkingai išsiskyrėme, manau, kad gal kada dar teks mums susitikti, gal turėsime kokių bendrų darbų ir projektų. Šiam momentui nusprendžiau, kad man reikia pokyčių“, – naujienų portalui tv3.lt sakė žiūrovų mylima vedėja.

„Aš čia užaugau, kiekvienam savo kolegai tariu ačiū ir jaučiu dėkingumą. Andriui Žemaičiui ar kitiems laidos prodiuseriams aš visada turėsiu už ką dėkoti ir čia yra normalu. Mano išsiskyrimas iš „TV pagalbos“ yra be jokių pykčių, nuoskaudų ir čia viskas tvarkoje. Atėjo metas tiesiog pokyčiams“, – tikino S. Žutautienė.

Moteris taip pat patikino, kad šiuo metu neskuba nerti į naujus projektus ir veiklas:

„Nedarau nei pertraukos, nei skubu nerti į naujus vandenis. Scenoje kaip buvau, taip ir likau, vasarą ir rudenį turiu didelių planų ir su darbais tai niekaip nesikerta. Jau kurį laiką turiu daug darbų, vis gaunu pasiūlymų iš kitų kompanijų, bet esu ganėtinai lojali. Dabar noriu atsipūsti ir gyventi, kurti toliau“, – teigė moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Sandra Žutautienę drąsiai galima vadinti televizijos veterane ir ilgamete „TV pagalbos“ vedėja. Televizijoje ji atsidūrė jau beveik prieš 20 metų, dar studentiškais laikais ir viskas susiklostė taip, kad tuomet jauna mergina atsidūrė eteryje – net tada, kai jai pasakė, kad ji tam nesutverta.

REKLAMA

„Pamenu, kai buvau 3 kurse, tuomet pradėjau dirbti televizijoje. Mano kambariokės draugė dirbo kitoje laidoje ir paklausė ji, ar žinau žmonių, tinkančių laidoms. Pasiūliau vieną, kitą, ir galiausiai ji man pasiūlė į naują projektą. Man pasirodė labai įdomu“, – laidoje „Pasikalbėkim“ pasakojo ji.

„Pamenu, kad man vyriausioji redaktorė sakė, kad aš visai netelegeniška, kad niekada eteryje nebūsiu ir man apie tai nereikėtų galvoti. Ji tada man tiek kompleksų įvarė... Dirbau už eterio, bet prasidėjo ekonominė krizė, nelabai buvo tų televizinių projektų, todėl aš tiesiog išėjau. 5 metus pradirbau „žemiškame darbe“, bet ten nesijaučiau savo rogėse, nes man labai trūko kūrybos ir bendravimo su žmonėmis. Bet paskui ta pati vyriausioji redaktorė, kuri man įvarė tiek daug kompleksų, pranešė, kad pradeda naują projektą ir kad manęs ten žūtbūt reikia.

REKLAMA
REKLAMA

Nuvažiavau į susirinkimą, kartu ten sėdėjo ir mano kolegės Gerda, Rūta ir Viltė. Pasirašiau popierius manydama, kad man reikės kalbint už kadro, pasitampant mikrofoną. Tada atėjo laidos prodiuseris ir pasveikino mane, kad pagaliau būsiu eteryje. Aš nesupratau, o jis man paaiškino, kad čia bus laida, kurioje eteryje reikės būti kartu su pašnekovu“, - su šypsena tara moteris.

Tačiau dabar apie pirmąsias laidas ir savo pirmuosius metus televizijoje ji pasakoja prisimindama baimę ir kompleksavimą.

„Pirmi metai buvo tragedija. Pamenu, kad mano pirmasis interviu buvo su Ingrida iš „69 danguje“, jai širšė buvo sugėlusi skruostą ir ji negalėjo gauti medicininės pagalbos. Dar kaip šiandien pamenu, kad tada sėdėdama taip kompleksavau, kad ant lapo popieriaus buvau susirašiusi net kad pasisveikint reikia. Grįždavau namo ir verkdavau, nes parsiveždavau visas problemas ir dėl savo balso, elgesio prieš kamerą ir dėl pačių žmonių bėdų. Nemokėjau atskirti kur darbas, o kur asmeninis gyvenimas. Paskui pradėjau lankytis pas psichologą, nes mačiau, kad man stogas nuvažiuos“, - apie užklupusias problemas prabyla ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto specialisto pagalba padėjo Sandrai gyvenimą grąžinti į normalias vėžias: „Supratau, kad mano kompleksai yra nesąmonė ir į tai pradėjau žiūrėti visai kitu kampu. Nebežiūrėdavau į tai, kaip aš atsistojus. Tiesiog žinojau, kad kamerai nereikia nugaros atsukti ir nežiūrėjau, kaip plaukas nukritęs. Supratau, kad reikia tiesiog atsargiai atsirinkti žodžius, kuriuos sakai prieš kamerą.“

 

ka norim ta ir ziurim...toks gyvenimas ,nesuvaidintas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų