Pasklidus nuogąstavimams, esą po Lietuvos AIDS centro pertvarkos šaliai gresia žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) protrūkis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skuba raminti visuomenę - ŽIV prevenciją ir gydymo prieinamumą infekuotiesiems bei jau sergantiems AIDS ketinama tik stiprinti.
Kaip naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Rimantas Remeika, pertvarka siekiama sutelkti vienoje vietoje užkrečiamųjų ligų prevenciją ir išplėsti specialių sveikatos priežiūros centrų tinklą Lietuvoje, kad kompleksinė pagalba būtų prieinama didesniam pacientų ratui.
Vos išgirdę apie planuojamą pertvarką iš pradžių labiausiai sunerimo pacientai. Infekuotieji ŽIV ir sergantieji AIDS išsigando, kad bus panaikinta Lietuvos AIDS centre veikianti ambulatorija, kurioje jie jaučiasi saugūs. Infekuotųjų ir sergančiųjų atstovai yra skundęsi, esą išmėtyti pas kitus gydytojus, kurie į juos žvelgia negatyviai, jie būtų priversti slėpti diagnozę, negautų pakankamai informacijos ir priežiūros, o taip būtų sudarytos sąlygos infekcijai plisti.
Užsikrėtusiuosius ŽIV bei sergančius AIDS pacientus ir jų artimuosius vienijančios nevyriausybinės organizacijos "Pozityvus gyvenimas" vadovas Jurgis Andriuška teigė, jog pasikalbėję su SAM atstovais ir įsigilinę į pertvarką jie dabar jaučiasi daug ramiau.
"Mums paaiškino, kaip ruošiamasi daryti pertvarką, ir džiugu, kad ir mus kviečia dalyvauti šiame procese. Nėra taip baisu, kad ta pertvarka vyks tik valdyme. Sveikatos priežiūra ir psichosocialinės paslaugos bus tik stiprinamos", - sakė pacientų atstovas.
R. Remeika patikino, kad po reorganizacijos šiuo metu Lietuvos AIDS centrui priklausanti ambulatorija su visais gydytojais liks tame pačiame pastate tik bus priskirta ligoninei.
Kalbama, kad ambulatorija galėtų likti kaip infekcinės ligoninės padalinys. Tokiu atveju keistųsi ambulatorijos statusas iš biudžetinės įstaigos į viešąją. "Gydymo finansavimas turi eiti per ligonių kasas. Kalbamės su jomis, kad reikia tam tikrus įkainius pakeisti, kad nebūtų nenormaliai finansuojami tam tikri gydymo procesai", - teigė R. Remeika.
Didžioji dalis dabartinės ambulatorijos pacientų - nedirbantys. Kaip teigė SAM atstovas, infekuotieji ŽIV yra apdrausti sveikatos draudimu pagal ligą, tad jie ir toliau galės be problemų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Lietuvos AIDS centro Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja Vilma Uždavinienė sunerimo dėl to, kaip bus su tais niekur nedirbančiais pacientais, kurie priklauso rizikos grupėms, bet nėra užsikrėtę.
"Mūsų skyriuje šiuo metu paslaugas gauna didelių rizikos grupių užsikrėsti ŽIV. Tai yra intraveninių narkotikų vartotojai, seksualines paslaugas teikiančios moterys, tai yra vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Pertvarkius iš biudžetinės į viešąją įstaigą, tie žmonės, kurie yra neapdrausti, negaus paslaugų", - nuogąstavo medikė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas tikino, kad niekas nepasikeis ir visiems pacientams bus galimybių gauti finansavimą, pavyzdžiui, per struktūrinius fondus.
Pacientų organizacijos vadovas sutiko, kad Vilniuje ambulatorija turėtų būti gydymo įstaigos padalinys, kaip yra Klaipėdoje, Šiauliuose. "Ten pacientui padaromi visi tyrimai. Jei reikia, jį iškart paguldo į stacionarą, nukreipia pas reikiamus specialistus", - teigė J. Andriuška.
Pasak jo, didžiausia problema šiuo metu yra psichologinė ir socialinė pagalba infekuotiesiems ir sergantiesiems. "Įsivaizduokite, žmogus sužino, kad jis yra infekuotas ŽIV ir net jei jis pats paprašo psichologo pagalbos, jam pasako: ateik po savaitės. Žmonės užsikrėtę ŽIV tampa uždari, išeina iš darbo, konfliktuoja tiek su aplinka, tiek su savimi", - aiškino J. Andriuška.
Į klausimą, kodėl infekuotųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS ambulatorinės priežiūros įstaigos turėtų veikti prie infekcinių ligoninių, atsakė Kauno medicinos universiteto (KMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė doc. Auksė Mickienė ir Vilniaus universiteto (VU) Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos gydytoja dr. Raimonda Matulionytė.
Pasak medikų, ŽIV - infekcinė patologija. Apie 70 proc. infekuotųjų dar kartu serga hepatitu B arba C, dėl kurių yra gydomi infekcinėse ligoninėse. R. Matulionytė pabrėžė, kad ŽIV dabar jau yra toli gražu nebe mirties nuosprendis. Jis yra prilyginamas lėtinei ligai, kurios nuolat stebimų ir gydomų pacientų išgyvenamumas prilyginamas bendrosios populiacijos išgyvenamumui.
"Kvalifikuota ir lengvai prieinama pagalba yra reikalinga kaip niekad. Lietuvoje gydytojai infektologai mato tik dalį pacientų ir dažniausiai pripuolamai, esant sunkioms situacijoms", - sakė R. Matulionytė.
KMU Infekcinių ligų klinikų vadovas prof. Alvydas Laiškonis savo ruožtu pažymėjo, kad tokių specializuotų centrų, kuriuose pacientai galėtų gauti visavertę pagalbą, reikėtų bent penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Pažymėta ir būtinybė stiprinti prevencinį darbą ir epidemiologinę priežiūrą ŽIV srityje. Pasak VU Visuomenės sveikatos instituto docento Kęstučio Žagmino, čia situacija turėtų pagerėti sujungus Lietuvos AIDS centrą su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centru (ULPKC).
Visuomenės sveikatos instituto ekspertas suabejojo, ar šiuo metu pateikiama infekuotųjų statistika atspindi realią situaciją. "Europoje yra stebima naujų ŽIV atvejų didėjimo tendencija ir nereikėtų džiaugtis, kad Lietuvoje mes turime mažą dažnį naujų atvejų. Pavyzdžiui, lytiniu keliu plintančios ligos chlamidiozės rodiklis Lietuvoje siekia 16,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Švedijoje tokiam pačiam gyventojų kiekiui tenka 450 atvejų. Registruojamas dažnis ne visada atspindi realų. Lietuvoje reikia sustiprinti epidemiologinę priežiūrą, kad žinotume tikrąsias ŽIV infekuotojų Lietuvoje tendencijas", - sakė K. Žagminas.
Pasak mokslininko, ŽIV infekcijos epidemiologiniam valdymui reikia turėti informacijos apie tai, koks sergamumas tuberkulioze, hepatitu C, B. K. Žagmino teigimu, užsienio ekspertai dažnai pabrėžia, kad Lietuvoje yra labai daug institucijų, kurios atsakingos už visuomenės sveikatą, ir ragina sutelkti finansus ir žmogiškuosius išteklius.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo R. Remeikos, Lietuvos AIDS centras su ULPKC sujungiamas nuo spalio 1 dienos. "Iki tol turime reorganizuoti AIDS centrą taip, kad atskirtume jam nebūdingas funkcijas. Gydymą ketiname atiduoti sveikatos priežiūros sistemai", - teigė R. Remeika.
Pasak jo, Narkomanų reabilitacijos centras prie Lietuvos AIDS centro turėtų tapti viešoji įstaiga, taip jis galėtų laisviau atlikti savo funkcijas ir plėstis. "Laboratorija būtų sujungiama su ULPKC", - teigė R. Remeika.
