REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šaltuoju, tamsiuoju metų sezonu ir po didžiausių metų švenčių daugelis susiduria su slogiomis nuotaikos. Jaučiamam liūdesiui, nerimui ar nepasitenkinimui ne visada randamas paaiškinimas, todėl TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, dėl ko kyla tokie jausmai.

Šaltuoju, tamsiuoju metų sezonu ir po didžiausių metų švenčių daugelis susiduria su slogiomis nuotaikos. Jaučiamam liūdesiui, nerimui ar nepasitenkinimui ne visada randamas paaiškinimas, todėl TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, dėl ko kyla tokie jausmai.

REKLAMA

Stresas ir depresinės nuotaikos po šventinio laikotarpio visų pirma susijusios su padidintais žmonių lūkesčiais, sako gydytojas psichoterapeutas, profesorius Eugenijus Laurinaitis. Jis taip pat pridūrė, kad depresinė nuotaika dažniau mus užklumpa dar gerokai iki švenčių.

„Jei mes galvotume apie tas šventes, kurias jau atšventėme, tai suprastume, kad žymiai sudėtingesnė situacija buvo prieš šventes. Priimta, kad naujus metus reikia pasitikti džiugiai, bet praėję, 2022, buvo labai sunkūs metai visai Europai ir mums. Ypač dėl to, kad mes visą laiką jautėmės tarsi ant karštos keptuvės ir svarstėme, ar uždegs ugnį po ja, jog visai iškeptume, ar ne.

Pasakyti, kad pošventinis laikotarpis yra sunkesnis būtent dėl ryšio su šventėmis, negalėčiau. Kitas dalykas, kas yra įrodyta, tai tamsiuoju metų laiku yra žymiai daugiau nuo sezono priklausančių depresijų“, – aiškino E. Laurinaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Dėmesingumo mokytojas Paulius Rakštikas sako, kad žmogaus gyvenimas yra nuolat kintantis, todėl natūralu, kad ir nuotaikos yra tarsi amerikietiški kalneliai.

REKLAMA

„Emocijos arba taip, kaip mes jaučiamės, nėra stabilu. Kuo labiau mes vienokią ar kitokią emociją užkeliame į viršų, tuo mes labiau leidžiamės žemyn. Po švenčių dažnas pastebėjimas žmonių nusiminimas ar nenoras keliauti į rutiną bei motyvacijos stoka.

Kad gyvename, yra tikrai staigmena. Tai prisimindami galime padėsi sau kiekvieną dieną, vertindami tai, ką turime. Mūsų savijauta dažniausiai yra pasirinkimas. Žinoma, yra objektyvių priežasčių kaip maistas ar aktyvus gyvenimas, bet tai tik išoriniai faktoriai. Žmonės retai pagalvoja, kad tai, kaip aš jaučiuosi, pirmiausia yra mano apsisprendimas“, – sakė psichologas P. Rakštikas.

REKLAMA
REKLAMA

Ypač svarbu yra gebėti pozityviai mąstyti, o tai, pasak profesoriaus Laurinaičio, ne kiekvienam duota, tačiau išmokti suvokti frazės „viskas praeina“ prasmę, vertinti paprastus dalykus gali kiekvienas.

„Tai rodo tam tikrą žmogaus suvokimą, kaip funkcionuoja pasaulis, o tą suvokimą mes atsinešame iš ankstyviausios vaikystės, iš pirmųjų 4-erių gyvenimo metų. Jei ten mūsų mama ir tėtis buvo linkę skeptiškai žiūrėti į viską ir viskame matyti tik blogą, tai tokie dalykai žlugdo mūsų mokėjimą į pasaulį pažiūrėti optimistiškiau, o taip į jį žiūrėti reikia.

Yra įrodyta, kad žmonija į ateinančią dieną žiūri optimistiškiau, nei ji pasirodo iš tiesų esanti, bet kitą dieną jie vėl mano optimistiškiau. Atrodo, kad tai yra evoliucijos bėgyje susikurtas mechanizmas kažkaip keliauti per gyvenimą“, – teigė E. Laurinaitis.

Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje. 

Laidą „Sveikas rytojus“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 12 val. per TV8 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

Straipsnis parengtas pagal TV8 laidą „Sveikas rytojus“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų