REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.

REKLAMA
REKLAMA

Jubiliejinėje Š. Saukos parodoje sostinės „Maldžio“ galerijoje pristatomi naujausi tapytojo darbai, sukurti 2008 metais - ne tik tapybos drobės, bet ir pirmosios nuotraukos, sukurtos kompiuteriu, taip pat keletas prieš 30 metų dar studijuojant nutapytų paveikslų bei vėlesnių metų medžio skulptūrų.

REKLAMA

Jau dvidešimt metų Š. Sauka yra vienas žymiausių tapytojų, kuriam užtenka nutapyti vieną paveikslą ir jis tampa Lietuvos meninio gyvenimo įvykiu. 1989 m. trisdešimtmečiam menininkui už paveikslą „Žalgirio mūšis“ buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Naujausio paveikslo, kurį dailininkas kūrė dvejus metus, idėja, pasak Š. Saukos, priklauso kolekcininkui ir mecenatui Edmundui Armoškai, kuris penkerius metus įkalbinėjęs tapytoją sukurti Lietuvos tūkstantmečiui skirtą monumentalią drobę. „Tai pats didžiausias mano tapybos darbas, nors jo ploto negalėčiau pasakyti“, - teigė autorius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak dailėtyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, paveikslą sudaro tarsi devynios dalys, tačiau jos nėra savarankiškos. Šis trisdešimt šešių kampų paveikslas glumina savo sudėtinga konfigūracija, tariamu kompozicijos paprastumu.

Paveikslo centre iškyla milžiniški rūmai, pastatyti iš mažų žmonių kūnelių, pamatomų tik priėjus prie pat paveikslo. Šalia sėdintis žaizdomis ir pūliniais aptekęs Rūpintojėlis Š. Saukos veidu sielojasi dėl Lietuvos likimo. Po jo kojomis - daugybė atpažįstamų Lietuvos politikos, meno, kultūros veikėjų, vaizduojamų pusnuogiais: kompozitorius Juozas Naujalis, istorikas Simonas Daukantas, filosofas Vydūnas, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, poetė Salomėja Nėris, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kalbininkas Jonas Jablonskis, daktaras Jonas Basanavičius, dainius Maironis, rašytojai Vaižgantas ir Balys Sruoga, poetas Paulius Širvys ir daugybė kitų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Saukiškame“ Tėvynės panteone Žemaitė kaimyniuojasi su poetu Juliumi Janoniu ir dainininku Virgilijumi Noreika, beje, vieninteliu paveiksle iš gyvųjų dabarties menininkų. Poetas Bernardas Brazdžionis glaudžiasi greta prezidento Antano Smetonos, netoliese - dar du prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Š. Sauka gimė 1958 metų rugsėjo 11 dieną Vilniuje. 1985 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar -Vilniaus dailės akademija) jis kasmet nutapydavo po didelį ar po du mažesnius paveikslus, stebindamas ne tik metai po metų augančia tapybos meistryste, kūrybingumu, bet ir produktyvumu. Gyvendamas Dusetose (Zarasų r.) jis tarsi gyvena tikroje Lietuvoje. Atvažiavęs į Vilnių menininkas stebisi stipriai besikeičiančiu sostinės gyvenimu, žmonių gyvensenos, elgsenos būdais ir apsisukęs skuba atgal į Dusetas.

Daugelis pastarojo dešimtmečio svarbių Š. Saukos gyvenimo ir kūrybos įvykių neatsiejamai susiję su kolekcininko E. Armoškos vardu. Galerijos „Maldis“ savininkas 2001 m. išleido įspūdingą Š. Saukos kūrybos albumą, 2006 m. tapytojo kūrybą pristatė Maskvos žiūrovams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų