balys sruoga
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „balys sruoga“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „balys sruoga“.
Birutė Sruogaitė: liūdnai pagarsėjęs Danielius Sruoga – ne Balio Sruogos anūkas ir joks ne giminaitis
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Balio Sruogos brolio palikuonių dukra, kuri išsamiai surašė šeimos giminystės ryšius. Ji taip pat nurodė, kad Danielius Sruoga su rašytojo gimine nesusijęs ir įvardijo versijas, kaip ir kada ši pavardė galėjo atsidurti pas kitus.
Pateikiame visą jos dėstomą informaciją apie Balio Sruogos giminę:
„Balys Sruoga turėjo 4 brolius: Aniolą, Juozapą, Kazimierą ir Adolfą.
Brolis Juozapas turėjo 1 dukrą Jolitą Sruogaitę, kuri mirė nepalikdama palikuonių.
V.Sinica: Apie požiūrį į darbą, mokslą ir švietimą Lietuvoje
Žvelgdamas į nūdienos Lietuvą kaip vakarykštis moksleivis, šiandieninis studentas ir rytojaus rinkos dalyvis, neišvengiamai imu stebėtis mūsų visuomenės požiūriu į savo darbą, valstybės požiūriu į mokslo plėtrą ir, galima sakyti, niekieno požiūriu į švietimą, kuris, tikiu, Lietuvoje rieda klaidingu keliu. Bet apie kiekvieną sritį atskirai.
DARBAS.
Kyla įtarimas, kad iš sovietmečio Lietuvos žmonės atsinešė požiūrį į darbą.
Netekome aktoriaus Vilhelmo Vaičekausko
Antradienį staiga mirė ilgametis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Vilhelmas Vaičekauskas, pranešė Kauno valstybinis dramos teatras. V. Vaičekauskas gimė 1936 metais Padubysy, Jurbarko rajone. 1957-1960 metais mokėsi J.Gruodžio Muzikos mokykloje Dramos skyriuje, dėstytojai A. Mackevičius, K. Jūrašūnas, A. Gabrėnas.
Laivyba laisva, bet plaukti negalima
Rusai pramoginiais laivais ir jachtomis Kuršių mariomis į Nidą bei kitus Lietuvos uostelius gali atplaukti nors šiandien. Tačiau kada lietuviai turistiniais laivais galės nuplaukti į Karaliaučių ar Elbingą, neaišku.
Galimybės laisvai įplaukti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį lietuviai siekė gerą dešimtmetį.
Atvėrus sienas, Kuršių mariose laivyba pagyvėtų.
,,Vienybės medyje“ nuo karaliaus Mindaugo iki Vytauto Kernagio
Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį išrinktos iškiliausios ir labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusios asmenybės.
Šimto įvairiose meno, mokslo bei kitose srityse veikusių asmenybių vardai ir pavardės bus iškaltos Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje ,,Vienybės medis“.
Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.
Išrinktos iškiliausios asmenybės
Išrinkta 100 iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių, kurių vardai ir pavardės bus iškalti Tado Gutausko kuriamoje skulptūroje „Vienybės medis“.
Pranešama, kad didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai.
Tai: Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti.
Su tuo fanatiku V.Masalskiu
„Vaikai!“ - prašo dėmesio Valentinas Masalskis, ir jei vaikai nesuklūsta, kartoja kreipinį kita intonacija. Nebūtinai grėsmingiau - taip, kad jiems pasidarytų įdomu.
Kas gi nežino, kad V.Masalskis - puikus aktorius, jis moka visaip. Būrys vadinamųjų vaikų - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto pirmakursiai, miuziklų aktoriaus specialybės studentai, V.Masalskio mokiniai ir šeima. Jiems ir patiems jau tenka, pasak pedagogo, „augintis energiją“, tai yra grumtis dėl publikos dėmesio.
G. Dauguvietytė: „Gyvenu gūdžioje provincijoje“
Krizė, keliamos kainos, didinami mokesčiai, mažinamos algos - atrodytų blogiau Lietuvoje nebuvo. Buvo. Ir tuos laikus aiškiai prisimena režisierė Galina Dauguvietytė. Tik anuomet į orą nešaudyti milijonai litų, it tikri senoviniai nedabinti naujutėliai Lietuvos Valdovų rūmai. „Taip yra kai ubagas nori ponu pasirodyti“, - įsitikinusi G.Dauguvietytė.
Nereikia suprasti ekonomikos, kad matytum absurdą
„Lietuvoje turime nuostabų architektūros palikimą, taip būtų gerai jį restauruoti.
Parodoje - lėlių teatrų istorija
Spalio 23 d., ketvirtadienį, 15.30 val. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje įvyks parodos „Knygos lėlių teatrui“ atidarymas.
Parodoje pristatomi labiausiai Lietuvos lėlių teatrui nusipelnę menininkai, lėlių teatrų patriarchai – Stasys Ušinskas, Balys Lukošius, Mykolė Krinickaitė, Stasys Ratkevičius, lėlių teatro reformatorius, režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras.
Š. Saukos nutapytoje Lietuvoje – pusnuogių XX a. šviesuolių minia
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tapytojas Šarūnas Sauka sukūrė milžinišką drobę, vaizduojančią puošnų Lietuvos rūmą ir garsiausius XX amžiaus istorinius veikėjus - tris pirmosios nepriklausomybės prezidentus, menininkus, dvasininkus, mąstytojus.
REKLAMA
REKLAMA