REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savo derlių šparagai mums dovanoja pavasarį, kol dar mažai kitų daržovių. Maistui vartojami 20–30 cm ūgliai. Juose daug augalinių baltymų, mineralinių druskų, ypač kalio, magnio, fosforo, vitaminų (A, C, PP ir B grupės). Šparagams gamta suteikė gydomųjų galių.

Savo derlių šparagai mums dovanoja pavasarį, kol dar mažai kitų daržovių. Maistui vartojami 20–30 cm ūgliai. Juose daug augalinių baltymų, mineralinių druskų, ypač kalio, magnio, fosforo, vitaminų (A, C, PP ir B grupės). Šparagams gamta suteikė gydomųjų galių.

REKLAMA

Liaudies medicinoje šparagai labai vertinami sergant inkstų ir kepenų ligomis bei podagra. Dėl insulino juos verta valgyti diabetikams. Šparaguose yra karotino, A, B1, B2, C, E, PP vitaminų bei alkaloido asparagino. 100 gramų šparagų – tik 10 kalorijų. Be to, jų sudėtyje esantis didelis kiekis kalio tirpdo kilogramus.

Darže ir gėlyne

Vaistinis smidras yra labai universalus augalas, nes tinka ir darže, ir gėlyne. Pavasarį valgome ūglius, o vasarą smidrai gali atlikti estetinę funkciją, pavyzdžiui, tarnauti kaip gyvatvorė. Maistingiausia yra smidrų galvutė, joje daugiausiai naudingų medžiagų. Šaldytuve juos reikėtų laikyti stačius, tik ne per ilgai – tai daržovė, valgoma šviežia. Svarbu smidrus atvėsinti, kad jie ilgiau išliktų švieži, kitu atveju galvutė pradeda skleistis ir smidrai praranda savo prekinę išvaizdą.

Šparagai vienoje vietoje gali augti 15–20 metų. Dauginami sėklomis, šakniastiebiniais auginiais. Jeigu smidrus sėjate iš sėklų, reikėtų žinoti, kad sėklos dygsta ilgai – joms reikia daug drėgmės ir šilumos. Jeigu būtų 24–25 laipsniai šilumos ir daug drėgmės, sėklos sudygtų maždaug per savaitę, tačiau jeigu sausa, gali užtrukti ir iki kelių mėnesių. Daigelis būna labai plonas – kaip siūliukas, kartais tiesiog pranyksta tarp piktžolių.

REKLAMA
REKLAMA

Geriausia sėti į daigyklą dar vasario mėnesį, bet galima ir baigiantis kovui, o gegužės mėnesį perkelti į lauką. Šparagų stiebai aukšti, bet ploni, netvirti, todėl geriau auginti nuo vėjų apsaugotoje vietoje, gerai vandenį sugeriančioje žemėje, kurią reikia giliai įdirbti ir gausiai patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis.

REKLAMA

Prieš sėdami, sėklas 3–4 paras pamirkykime ir padaiginkime 23–25 °C temperatūroje. Kai daigai pradeda kaltis, pasodinkime 10 × 15 cm atstumu. Nors šparagai – daugiamečiai augalai, jauni daigai bijo šalnų, todėl, augindami lauke, nakčiai juos pridenkime. Į nuolatinę vietą šparagus geriau sodinti kitų metų pavasarį (pradėjus žydėti šalpusniui).

Daigai

Šparagus galima dauginti dalijant krūmus, bet geriau auginti iš daigų. Šparagai gerai auga saulėtoje vietoje, giliai įdirbtoje (iki 45 cm), humusingoje, neutralios reakcijos (pH 6,5–7,0) dirvoje, kur gruntinis vanduo giliau nei 80 cm. Šaknys gali prasiskverbti iki 3 m ir giliau.

REKLAMA
REKLAMA

Paprasčiau įsigyti smidrų daigų. Smidrų daigai gali būti A ir B klasės. A klasės daigai būna stipresni, jie sveria iki 70 g – tai yra garantija, kad kitais metais sulauksime gausesnio derliaus.

Šiais metais pasodinę daigus, derliaus galime tikėtis tik kitais metais. Daigų šaknys yra labai ilgos ir prieš sodinant turėtų būti trumpinamos, nes jeigu pasodinsime daigus į žemę, šaknys gali užsilenkti arba likti dirvos paviršiuje ir dėl šios priežasties išdžiūti, neatlikti savo funkcijos.

Šaknis reikėtų nutrumpinti ties vieta, kur jos pradeda plonėti. Sodindami daigus, kad ir nedideliame plotelyje, turime išdėlioti juos viena kryptimi. Jeigu pasodinsime daigus su pagrindiniu pumpuru skirtingomis kryptimis, augalai išsivaikščios į priešingas puses ir neturėsime vienos eilutės. Džiugu, kad pastaruoju metu buvo sukurta veislių, kurių nereikia kaupti, o žalieji ūgliai yra ne prastesnio skonio nei baltieji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Smidrai – daržovės, kurias galime auginti ekologiškai, nes jos labai mėgsta organines trąšas. Jeigu turime perpuvusio mėšlo, komposto, į vagos dugną galime jų įdėti. Smidrai sodinami į 15–22 cm gylio griovelius. Ant komposto kaupelio paskleidžiamos smidrų šaknys ir jie užberiami žemėmis. Po 3 savaičių daigai užaugs, tada pradėsime formuoti vagą.

Smidrai nėra labai reiklūs augalai, jiems tinka įvairi žemė – priemolis, priesmėlis. Tačiau netinka rūgšti žemė, molis, o dėl durpių kyla iššalimo rizika. Jie nėra labai jautrūs dirvai, tik svarbu, kad gruntiniai vandenys būtų ne arčiau kaip 1,5 m nuo šaknų. Šaknys auga gilyn, todėl tokiu atveju smidrai gali užmirkti ir pradėti nykti.

REKLAMA

Derlius

Pasodinę daigus, žmonės dažnai jau pirmaisiais metais nori nusipjauti vieną kitą ūglį. Tačiau to daryti nepatartina, nes iš ūglio atimsime maistines medžiagas ir jis nesutvirtės, kitais metais neduos tokio derliaus, kokio norėtume. Po to, kai nuimame derlių, smidrus paliekame augti toliau – savo duoklę jie atidavė, todėl toliau turi kaupti maisto medžiagas ir formuoti naujus pumpurus, ruoštis kitiems metams.

Rudenį, kai baigiasi vegetacija, nuruduoja smidrų stiebai, būtinai reikia juos nupjauti, nukirpti prie pat žemės. O jeigu to nepadarome, juos reikia išrauti pavasarį. Viena, tai labai šiurkštūs stiebai, susipjaustysite rankas, o antra, jie trukdo augti naujiems ūgliukams.

REKLAMA

Keturių asmenų šeimai rekomenduojama auginti apie 20 daigų. Suaugęs keras gali užauginti iki 50 storų, sultingų, žirnelių skonį primenančių ūglių. Ūgliai pjaunami prie žemės paviršiaus arba 2 cm žemiau, vienu kartu iš kero pjaunama po 2–3 ūglius. Derlius dėžėse nedelsiant uždengiamas drėgna medžiagos skiaute, kad neapvystų. Skaniausi 0,8–2 cm skersmens, su neprasiskleidusiomis galvutėmis ūgliai. Baltųjų šparagų viršūnėlės gali būti žalsvos arba melsvai violetinės. Pastarųjų rūšių šparagai subtilesnio skonio.

Nepatartina išpjauti visų ūglių iš kero, dalį reikia palikti antžeminei daliai formuoti ir maisto medžiagoms ateinančių metų derliui kaupti. Užaugę stiebai peržydėję subrandina oranžines uogas (vyriškieji augalai gali žydėti, bet nesubrandina uogų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nebijokite smidrų ūglių nupjauti, nes kuo daugiau pjaunate, tuo daugiau jie leidžia ūglių. Dažnai žmonės namuose turi vieną augalą ir galvoja, kad jeigu išpjaus, jis nebeužaugs. Iš tikrųjų pjauti būtina, nes jie auga labai greitai, o jeigu nenupjausite, derliaus neturėsite. Smidrų laistyti papildomai nebūtina, nes sodiname gana giliai.

Šaknys auga gilyn ir drėgmės joms pakanka. Tai labai gajus ir gerai augantis augalas, tačiau sausringu metu daigus laistyti reikėtų. Labai svarbu smidrus ravėti, purenti tarpueilius, patręšti, apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Patariama apmulčiuoti durpėmis ar kompostu dar rudenį, nes pavasarį jau galime nebespėti, o vėjas labai greitai išdžiovina žemę. Durpės padeda išsaugoti drėgmę, lengviau išdygsta ūgliai.

REKLAMA

Paruošimo būdai

Šparagus geriausia virti ir valgyti be druskos, geriau pašalinsite iš organizmo šlakus. O vandenį, kuriame virė šios daržovės, išgerkite. Taip iš organizmo pašalinsite nuodingas medžiagas. Šparagai konservuojami sveiki arba pertrinti, užpylus juos silpnu druskos tirpalu. Į konservuojamus pertrintus šparagus galima dėti pertrintų virtų daržovių – morkų, rūgštynių, špinatų ir kt. Ši masė naudojama košėms ir sriuboms gaminti. Maistui šparagai vartojami nuo balandžio iki birželio mėnesio. Mat valgomas ne visas augalas, o tik jauni jo ūgliai.

Smidrus dėkite į jau verdantį vandenį, uždenkite puodą dangčiu ir virkite 3–6 minutes, priklausomai nuo kotelių storumo. Ar smidrai išvirę, patikrinkite taip: šaukštu ar mentele pakelkite smidrą per vidurį.

REKLAMA

Jeigu smidras lieka tiesus, dar reikia truputį pavirti, o jeigu dailiai išlinksta – jau išvirė. Ištrauktus smidrus trumpam pamerkite į kuo šaltesnį vandenį, kad viduje susikaupusi šiluma nebevirtų smidrų ir jie išsaugotų ryškią spalvą. Smidrus galima virti ir virš garų – taip juose išliks dar daugiau skonio savybių, naudingųjų medžiagų ir traškumo.

Smidrus galima apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir trumpai, vis pavartant, apkepti įkaitintoje keptuvėje, kol suminkštės, bet liks traškūs. Apkeptus apšlakstykite citrinos sultimis ir skanaukite!

Orkaitėje smidrus galima kepti kiek ilgiau ir kaitriau – skardą išklokite kepimo popieriumi, ant jos išdėliokite smidrus, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais (papildomai galima pagardinti smulkiai kapotu česnaku), šaukite į iki 220 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 8–12 minučių, priklausomai nuo smidrų storio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Orkaitėje iškeptus smidrus labai tinka pabarstyti smulkiai tarkuotu kietuoju sūriu. Paruošimas ant grilio labai panašus į kepimą keptuvėje – smidrus reikėtų apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir kepti ant vidutinės kaitros žarijų, sudėjus ant grotelių, vis pavartant, kad neapdegtų. Taip paruošti smidrai išliks traškūs ir įgaus dūmų kvapą.

Smidrus tinka valgyti ir žalius. Vieną kitą stiebelį galima įdėti į glotnutį, na, o jeigu norite pajusti tikrąjį smidrų skonį, iš jų pasigaminkite gardžias salotas. Žalius smidrus tinka maišyti su fetos sūriu, ridikėliais ir šlakeliu alyvuogių aliejaus bei citrinos sulčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų