2002 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus kovojo dėl antrosios prezidento kadencijos, o jo priešininkas Rolandas Paksas neatrodė itin grėsmingai. V. Adamkus pirmąjį rinkimų turą laimėjo solidžia persvara, tą kartą jis gavo 35,5 proc. balsų, o R. Paksas į antrą turą prasibrovė surinkęs 19,6 proc. balsų.
Visgi prieš antrąjį turą kova tik prasidėjo, nes R. Paksas sugebėjo ne tik mobilizuoti savo rinkėjus, bet ir sužavėti daug kitus kandidatus palaikiusių žmonių ir rinkimus laimėjo su beveik 10 proc. persvara. Per antrąjį rinkimų turą R. Paksas gavo 54,7 proc, o V. Adamkus – 45, 2 proc. balsų. Rinkimų baigtis buvo daug kam netikėta, nes sociologinės prognozės R. Pakso pergalės nerodė, nors kai kurie sociologai sakė, kad R. Pakso galimą pergalę buvo galima numatyti iš netiesioginių duomenų.
Sociologams ir visuomenei siurprizą pateikė ir 2004 metų rinkimai, kai nuvertus prezidentą R. Paksą, buvęs prezidentas V. Adamkus dar kartą mėgino laimę rinkimuose ir visos sociologinės prognozės rodė, kad antrame ture kausis V. Adamkus ir Petras Auštrevičius.
Visgi likus trims dienoms iki pirmojo turo R. Paksas pareiškė paramą Kazimirai Prunskienei ir jos reitingai šovė aukštyn. Antrame ture rungėsi ji ir prezidentas V. Adamkus taip paneigdami visus sociologų spėliojimus. Tą kartą rinkimus laimėjo V. Adamkus surinkęs 52,6 proc. balsų, kai K. Prunskienė gavo 47,3 proc. rinkėjų balsų.
Siurprizą pateikė ir 1997 metų rinkimai, kurių pirmasis turas rodė aiškią Artūro Paulausko pergalę, nes pirmame ture jis surinko net 45,3 proc. balsų, o jo priešininkas V. Adamkus gavo 27,9 proc. Visgi antras turas lėmė, kad 0,8 proc. balsų skirtumu laimėjo V. Adamkus, taip nustebindamas nemažą dalį rinkėjų.
Žmonės mėgsta stebinti
Sociologas Vladas Gaidys sako, kad 2002 metų prezidento rinkimai, kurių antrame ture grūmėsi V. Adamkaus ir Rolandas Paksas, dalinai atitiko prognozes.
„Antro turo rezultatas buvo priešingas nei pirmo turo, nors rinkimų metu buvo „apklausta“ milijonas žmonių, o ne tūkstantis. Ir tai paneigia teiginį, kad dažniausiai žmonės balsuoja pagal daugumos rezultatą, kuris yra parodytas pirmame ture“, – sakė sociologas.
Anot jo, yra buvę, kad antrame ture rezultatas būna priešingas nei pirmame.
„Sociologijos teorijoje yra sakoma, kad jei pirmame ture laimi, antrame turėtų laimėti dar stipriau, bet realybėje būna pačių įvairiausių variantų. Taip būna ne tik Lietuvoje ir nebūtinai pirmas turas įtakoja antrą turą. Nors pagal tą teoriją turėtų būti taip. Lietuvoje ryškūs pavyzdžiai buvo, kai žmonės nepasidavė daugumos nuomonei po pirmojo etapo. Antras dalykas, kad žmonės nelabai skaito reitingus, jais daugiau domisi žurnalistai, politologai, bet paprasti piliečiai domisi mažiau. Nepervertinčiau jų įtakos“, – sakė sociologas V. Gaidys.
Anot jo, žmonės nėra buki, kad „parodei ir bėga“, jie masto ir gali nutarti vienaip ar kitaip.
Pergalę rodė netiesioginiai ženklai
Sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad kalbant apie 2002 metų prezidento rinkimus, reikia prisiminti, jog galutinio galimo rezultato reitingai nerodė, bet buvo kitų įdomių tendencijų, kurios signalizavo R. Pakso pergalę.
„Pradėjo matytis tam tikri dalykai likus porai savaičių iki rinkimų, tai buvo netiesioginiai rodikliai, bet klausimas ar reikia naujo prezidento ar rinksite seną likus porai savaičių iki rinkimų persivertė – 53 proc. sakė, kad reikia naujo, o 47 proc. kad balsuos už seną kandidatą“, – įdomias tendencijas pasakojo R. Ališauskienė.
O K. Prunskienės ir V. Adamkaus akistatos 2004 metais atveju pagrindinis faktorius, pasak sociologės, buvo R. Pakso palaikymas.
„Mes darėme tyrimą tuo metu, išankstinis balsavimas rodė, kad K. Prunskienė smarkiai atsiliko nuo P. Auštrevičiaus ir, berods, buvo ketvirta. Bet tada ketvirtadienį prieš rinkimų pirmą turą R. Paksas savo šalininkus paragino remti K. Prunskienę ir tai perlaužė rezultatus“, – penkiolikos metų senumo įvykius pasakojo sociologė.
Pasak jos, buvo ir vis dar yra svarbūs paskutinių savaičių ir kelių dienų įvykiai.
„Žinoma, jei skirtumas daugiau, kaip dvigubas, tikimybė, kad kažkas pasikeis nėra didelė, bet jei yra nedidelis skirtumas, tai reikšmingas įvykis gali pakeisti situaciją“, – svarstė sociologė.
R. Pakso ir V. Adamkaus rinkimų metu skirtumas pirmame ture buvo nemenkas, bet reikšminga tai, jog V. Adamkus į rinkimus ėjo antrą kartą.
„Antras kartas yra kitoks, nei, kai visi eina pirmą kartą. Jei tas kandidatas, kuris kandidatuoja būdamas prezidentu, neatsiplėšia po pirmo turo, yra tikimybė, kad jis pralaimės. Jei yra daug žmonių, kurie pirmame ture balsuoja ne už jį, reiškia, kad jei jie būtų norėję, būtų galėję balsuoti už jį. Taigi, didesnė tikimybė, kad jie balsuos už antrąjį pasirinkimą“, – aiškino R. Ališauskienė.
Jei pirmame ture vienas kandidatas gauna 49 proc., o kitas – 20 proc. tada antrame ture greičiausiai laimės tas, kuris laimėjo pirmame, bet, jei skirtumas nėra labai didelis, reikia žiūrėti rinkėjų motyvaciją, koks tai buvo balsavimas: protestinis ar tvirtų šalininkų.
„Tarkime per 2016 metų Seimo rinkimus konservatoriai kaip partija laimėjo, bet antrame ture vienmandatėse buvo balsuojama ne tiek už valstiečius, kiek prieš konservatorių kandidatus. Taigi, priklauso nuo to, kas dalyvauja ir kokiais motyvais vedini balsuoja žmonės. Negali pasakyti, kad tas, kuris laimėjo pirmąjį turą, būtinai laimės ir antrą“, – sakė sociologė.
Pasirinkimą lemia daug veiksnių
Politologė Rima Urbonaitė sakė, kad rinkėjų pasirinkimą lemia daug veiksnių: kandidatai, jų pasirodymai, emocinis santykis tarp rinkėjo ir kandidato. Myliu-nemyliu susiformuoja ne tik per reitingus, bet ir per kitus veiksnius.
„Mes jau turime pavyzdžių Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje, kai antrame ture antrą vietą užėmęs ir lenktynėse atsilikęs kandidatas laimi rinkimus. Taip buvo su R. Paksu, kuris pirmame turi pasirodė blogiau nei V. Adamkus, bet rinkimus laimėjo. Galime prisiminti ir A. Paulauską, kuris 1997 metų prezidento rinkimuose pirmame ture pirmavo prieš V. Adamkų, bet antrame ture nedidele persvara laimėjo V. Adamkus. Taigi, V. Adamkus turėjo dvi skirtingas istorijas, kai vienu metu buvo pirmas, o kitu – antras. Antrame ture daug lemia kandidatų, kurie ten nepateko rėmėjų balsai. Tarkime, šiuo metu Saulius Skvernelis konkurentų turi nemažai, bet jei jis išeina į antrąjį turą dabartinių konkurentų balsai gali atitekti būtent jam. Taigi, iš pirmojo turo galima daryti tik gana preliminarias išvadas“, – kalbėjo politologė.
Apie pusė rinkėjų dar nėra apsisprendę, tokie žmonės gali priiminėti sprendimus paskutinėmis akimirkomis, tą sprendimą gali lemti ir paskutinių dienų įvykiai.
„Bombos“ neretai išmetamos finišo tiesiojoje, natūralu, kad tai gali paveikti ir rinkėjas gali priimti sprendimą. Antrame ture tiems rinkėjams, kurie nebalsavo nė už vieną kandidatą, bus dilema, už ką balsuoti. Taigi du išėjusieji turės dirbti dėl tų rinkėjų, kurių pirmasis pasirinkimas nepateko į antrą turą. Antrame ture „žaidimo taisyklės“ pasikeičia ir kova prasideda iš naujo. Žinoma, jei išeina kokia I. Šimonytė, tas rinkėjas, kuris už ją balsavo ir toliau už ją balsuos, bet tampa labai svarbu „svetimų“ balsų persiskirstymas ir kitų rinkėjų priviliojimas“, – svarstė politologė.
Anot jos, būtent todėl sudėtinga prognozuoti, kaip baigiasi antrieji turai, nes vyksta rinkėjų „vaikštynės“, gali atsirasti naujos informacijos, kilti nauji skandalai, kurie pakreips rinkimų svarstykles į vieną ar kitą pusę.
Svarbiausia šiuo metu, kad rinkėjai ateitų iki balsadėžių, nes „tu gali gerai atrodyti reitinguose, bet klausimas ar tavo rinkėjas ateis į rinkimus. Dėl to paskutiniu metu matome gąsdinimusi pasaulio pabaigomis, taip pat žarstoma daug pažadų“.
