Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose. Tai pirmas kartas savivaldos rinkimų istorijoje, kai abi partijos iškovojo po tiek pat mandatų.
Socdemų pergalė – konservatorių pralaimėjimas
Nepaisant lygaus rezultato, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius tai laiko labiau Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pergale ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pralaimėjimu.
„Socialdemokratai labai skirtingoje padėtyje nuo konservatorių. Socialdemokratai po skausmingo skilimo, po gana piktų kovų tarpusavyje per pirmininko rinkimus paėmė kursą į tai, ko iki šiol LSDP istorijoje nebuvo – į socialdemokratines vertybes. Partijai tokiomis sąlygomis parodyti gana gerą rezultatą, manau, yra reliatyviai geras rezultatas“, – tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
O štai konservatoriai, net ir atnaujinę partijos gretas, nesugebėjo pasinaudoti pirma proga po gana nesėkmingų Seimo rinkimų ir pelnyti daugiau rinkėjų pasitikėjimo.
„Mes stebime tokį dalyką, kaip TS-LKD vertybių tam tikrą blukimą ir išsiplovimą. Anksčiau buvo labai aišku, apie ką yra konservatoriai, kokia partijos kryptis ir tikslai. Dabar, kokia partijos kryptis, galbūt G. Landsbergis žino. Bet jis nepasidalina tomis žiniomis su publika. Todėl TS-LKD atrodo didelis ir apgriuvęs laivas su naujais veidais kajutėse. Bet toks įspūdis, kad jis dreifuoja pasroviui, neturėdamas savo maršruto, neturėdamas savo tikslo“, – sakė V. Valentinavičius.
MRU docentas mano, kad neblogą socialdemokratų pasirodymą rinkimuose lėmė nuolatinis bendravimas su žmonėmis, ruošiama įtikinama rinkimų platforma ir „gerai atlikti partiniai namų darbai“.
„Ne toks malonus netikėtumas buvo tai, kad konservatoriai trypčioja vietoje, kad jaunoji vadovybė jau seniai yra valdžioje. Pats laikas parodyti, kad jie prideda vertės šitai partijai. Tačiau tos papildomos vertės kaip ir nėra, yra tenkinamasi senu bagažu. Dabar žiūrint atgal buvo galima šitą dalyką nuspėti, kadangi kažkokios vieningos rinkimų strategijos, aiškios platformos, krypties mes iš TS-LKD nesulaukėme“, – pastebėjo V. Valentinavičius.
Pavyko išversti Margelį
Nemenkas netikėtumas – dramatiška rokiruotė Lazdijų rajone, kur Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė, žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė iš posto išvertė 15 metų rajonui vadovavusį Artūrą Margelį.
„Aš tikėjausi, kad Lazdijuose Mergelis vis tiktai kris, bet, kad kristų su tokia triuškinančia persvara, tai nesitikėjau. Ten jau senasis režimas buvo tiek įsiėdęs žmonėms, kad susivienijo net nesutaikomi priešininkai – konservatoriai ir valstiečiai – ir tokio vieningo veikimo dėka Margelis buvo įveiktas pakankamai lengvai“, – sakė V. Valentinavičius.
Politinių turistų dvikova
Gana netikėtai baigėsi ir buvusių bendražygių kova dėl Panevėžio miesto mero posto. Čia perrinktas teisėsaugos įtarimų sulaukęs Rytis Mykolas Račkauskas, surinkęs 60,4 proc. rinkėjų balsų. Jo konkurentas Seimo narys Povilas Urbšys pelnė 39,6 proc. rinkėjų balsų.
Prieš rinkimus V. Valentinavičius abiejų kandidatų galimybę laimėti vertino vienodai.
„Idėjinio apibrėžtumo jokio, kažkada abu žmonės buvo sąjungininkai, priklausė vienam rinkimų komitetui, partinės priklausomybės ir istorijų nerasta, tai daugiau politiniai turistai“, – sakė MRU docentas.
V. Valentinavičius P. Urbšį lygina su A. Margeliu ir svarsto, kad P. Urbšiui atsirūgo nuolatinis moralizavimas apie blogį valstybėje ir jo amžiną kovą su korupcija.
„Galbūt pono Račkausko tvirtinimuose, kad ponas Urbšys mėgsta sau prasivalyti kelią politikoje ryšių teisėsaugoje pagalba, matyt, yra dalis tiesos. Matyt, žmonėms galų gale atsibodo ta amžina kova su korupcija, kurios rezultatas buvo tik tas, kad Urbšio politinės akcijos kyla, o jo konkurentai įsivelia į begalinius bylinėjimusis, kurie baigėsi niekuo“, – svarstė V. Valentinavičius.
Portalas tv3.lt primena, kad 2018 m. birželio 21 d. teismas trims mėnesiams nuo pareigų nušalino R. M. Račkauską ir mėnesiui jo pavaduotoją. Merui taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti su kai kuriais asmenimis. R. M. Račkauskas neigė jam mestus kaltinimus ir tikino, kad neatsistatydins iš miesto vadovo pareigų.
P. Urbšys 1997 m. tapo STT Panevėžio valdybos viršininku, šias pareigas užėmė iki 2012 m.
Vienas rajonas apibūdina valstiečių problemas
„Vienareikšmiškai – Ignalina“, – kaip vieną didžiausių savivaldos rinkimų staigmenų įvardijo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.
Ignalinos rajono savivaldybė beveik tris dešimtmečius buvo valstiečių rankose. Dabar Europos Parlamente dirbantis Bronis Ropė 1992–1995 m. buvo rajono valdytojas, o vėliau iki pat 2014 m. buvo Ignalinos rajono meras. Jį pakeitė kitas valstietis Henrikas Šiaudinis. Tačiau valstiečių hegemonija ežerais turtingame rajone baigėsi – antrajame mero rinkimų ture pergalę šventė socialdemokratas Justas Rasikas.
„Valstiečių pralaimėjimas Ignalinoje yra simptomas, kad valdančioji partija turi daugiau nei rimtų problemų.
Rinkėjas turi tendenciją atmesti valstiečių politiką ir jų kandidatus“, – samprotavo A. Krupavičius.
Iš 11 į antrąjį rinkimų turą išėjusių valstiečių kandidatų pergalę šventė 4. Pasak A. Krupavičiaus, toks valstiečių pasirodymas, kai buvo plačiai naudojami administraciniai ištekliai, labai prastas.
„Pradedant premjeru, baigiant kitų politikų vizitais. Jeigu esu tiksliai informuotas, pats Ramūnas Karbauskis važinėjo po Ignalinos savivaldybę, dalyvavo rinkimų agitacijoje. Tai yra pralaimėjimas, kuris gali turėti pasekmių ir ateityje“, – pasakojo A. Krupavičius.
Profesorius teigė, kad nors pagal iškovotų tarybos narių ir merų postų skaičių valstiečiai pasirodė geriau nei per praėjusius savivaldos rinkimus, jų rinkėjų kiekis, lyginant su 2016 m. Seimo rinkimais, sumažėjo.
„Tendencijos jiems tikrai prastos“, – valstiečių pasirodymą apibendrino A. Krupavičius.
Liberalai (ne)mirė
„Geras liberalų pasirodymas“, – tai kitas A. Krupavičių nustebinęs dalykas šiuose savivaldos rinkimuose.
Tačiau profesorius iškart priduria, kad kalba ne tik apie Liberalų sąjūdį, bet ir iš šios partijos pasitraukusius ir su visuomeniniais rinkimų komitetais pergalę pasiekusius Vilniaus merą Remigijų Šimašių, Klaipėdos vadovą Vytautą Grubliauską ir Varėnos rajono merą Algį Kašėtą.
„Liberalų paraiška būsimiems rinkimams tikrai yra nebloga. Bet yra vienas o bet tačiau – ar jiems pavyks kaip nors vieningai dalyvauti ir savo rinkėją mobilizuoti“, – svarstė A. Krupavičius.
V. Valentinavičius mano, kad R. Šimašiui ir V. Grubliauskui padėjo tai, kad jie stengėsi pabrėžti savo liberalią ideologiją, tačiau politologas linkęs atskirti liberalių komitetų ir Liberalų sąjūdžio pasirodymą.
„R. Šimašius ir V. Grubliauskas šalia pabrėžimo darbų miestui parodė, kad jie nuosekliai stengiasi būti liberalai, kurie nelinkę į kažkokius negražius sandorius. Idėjinio aiškumo pritrūko ir iš konservatorių, taip pat iš E. Gentvilo vadovaujamo Liberalų sąjūdžio, kurio tik pavadinime liberalizmas yra stiprus žodis, o realiai kai kurie merai, kurie laimėjo, kažin, ar labai jau stipriai išpažįsta laisvos rinkos idėjas. Kartais atrodo, kad ta laisva rinka apsiriboja interesų turgumi vieno rajono ribose“, – teigė V. Valentinavičius.
Paneigė prognozes
Antrojo merų rinkimų turo sėkme gali džiaugtis partija „Tvarka ir teisingumas“. Nors pirmajame ture partija neiškovojo nė vieno mero posto, antrajame ture iš 6 kandidatų pergalę šventė 5.
„Beveik šimtaprocentinė sėkmė juos aplankė“, – „tvarkiečių“ pasirodymą apibūdino A. Krupavičius. Profesorius tvirtino, kad „Tvarkos ir teisingumo“ rezultatą galima laikyti viena didžiausių antrojo rinkimų turo staigmenų.
„Daugelis pagal nutylėjimą manė, kad rezultatas bus kuklesnis“, – teigė A. Krupavičius.
Politologo nuomone, mažiau peno džiaugtis turi Darbo partija, kurią A. Krupavičius įvardijo kaip vieną didžiausių rinkimų pralaimėtojų. 2015 m. Darbo partija, be merų postų, laimėjo 145 tarybos narių mandatus, šiuose rinkimuose – 61. Nors iš pirmo žvilgsnio merų rinkimuose „darbiečiai“ pasirodė prasčiau – 2015 m. laimėti 2 mero postai, šiemet –1 – A. Krupavičius svarsto, kad „darbiečiai“ mažomis pergalėmis gali džiaugtis.
„Jie gali sakyti, kad netiesiogiai gavo daugiau: Živilė Pinskuvienė Širvintose išsilaikė, Kėdainiuose rinkimus laimėjo Valentinas Tamulis su Darbo partijos variacija. Pagal merų postų ne tokie dideli nelaimėliai“, – kalbėjo politologas.
Profesorius svarsto, jog nors „darbiečiams“ šie rinkimai ir nebuvo patys sėkmingiausi, sugrįžęs V. Uspaskichas padėjo stabilizuoti padėtį ir ši politinė jėga po truputį atsigauna.
