Pajūrio eigulys Modestas braunasi pro Šernų miško tankmę. Vyras nori parodyti tai, ką ir pats šiandien išvydo pirmą kartą gyvenime. Sniego ūsus. Iš pūvančių nukritusių medžių šakų kyšantys ledo siūlai. Aptikęs juos eigulys ir pats gerokai nustebo.
„Mano darbe pirmą kartą tik pamačiau šitą darinį per savo gyvenimą“, – sako eigulys Modestas Bundauskas.
Sniego ūsų ilgis vos 3 centimetrai, tačiau specialistai pasakoja, kad jie gali driektis ir du metrus. Eigulys sako, kad toks retas Lietuvoje gamtos reiškinys dažniausiai susiformuoja pajūrio miškuose. Mat čia ilgiau vyrauja tinkama ledo ūsams temperatūra, o drėgmė gamtoje leidžia vystytis grybeliui, kuris ir yra tikrasis ūsų savininkas. Tačiau šie ūsai tokie trapūs, kad patekę į tiesioginius saulės spindulius ar vos paliesti ranka ištirpsta ar nubyra, tad ir užfiksuoti juos pavyksta retai.
„Negyvoj medienoj yra tam tikras grybas, dabar nepasakysiu jo pavadinimo, kuris išstumia drėgmę ir esant tam tikrai temperatūrai, šiuo atveju apie nulį laipsnių, susidaro būtent va tokie ploni plaukeliai ant negyvos medienos“, – pasakoja M. Bundauskas.
Eiguliai sniego ūsus vadina ir ledo ūsais, cukraus vata ar ledo vilna. Tačiau štai ant šios šakos užaugo tikrų tikriausi Kalėdų senelio ūsai ir barzda.
