„Mes siekėme, kad viešieji pirkimai trasos statyboms būtų suskaidyti, kad galėtų mūsų įmonės dalyvauti, kad nebūtų taip, kad visą projektą statytų kokia Prancūzijos galinga įmonė ar Vokietijos „Deutsche Bahn“. Ir mūsų verslas neturėtų galimybės sudalyvauti, nepajėgtų viso projekto aprėpti darbuotojų skaičiumi, technikos kiekiu“, - BNS sakė R.Sinkevičius.
Trečiadienį Briuselyje sutarta dėl pagrindinių „Rail Baltica“ konkursų principų, pagal kuriuos bus rengiama pirkimų schema. Pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: vien bendros įmonės organizuojami pirkimai, konsoliduoti bendros įmonės skelbiami pirkimai ir Baltijos šalių atskirai organizuojami, tačiau bendros įmonės griežtai prižiūrimi pirkimai.
Bendros įmonės valdybos pirmininkė Baiba Rubesa anksčiau teigė, kad konkursai turi būti vykdomi tik per bendrą įmonę ir ne kartą užsiminė, kad kitu atveju jie gali būti neskaidrūs. Tačiau R.Sinkevičiaus teigimu, tai nepagrįsti kaltinimai.
„Ta teorija, kad mes čia prognozuojame kokius tai atkatus, dėl to labai norime vykdyti viešuosius pirkimus - nieko panašaus nėra. Yra prižiūrinčios institucijos, kurios neleidžia praslysti ir nebe tie laikai, kad kažkas norėtų atkatų“, - teigė ministras.
Baltijos šalys, be to, po ilgų diskusijų sutarė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi likti toje šalyje, kurioje atlikti darbai. Lietuva dar kurį laiką priešinosi siūlymui ginčą dėl PVM išspręsti, įsteigiant „RB Rail“ atstovybes Lietuvoje ir Estijoje, tačiau pagaliau su tuo sutiko. R.Sinkevičius mano, kad atstovybės bus nedidelės.
„To nori B.Rubesa, bet jos, aš manau, bus nedidelės tos atstovybės“, - teigė R.Sinkevičius.
Trečiadienį Lietuva sutiko ir dėl bendros įmonės valdybos formavimo būdo, kuriam anksčiau priešinosi. Sutarta, kad valdybos nariai būtų atrinkti per personalo atrankos agentūrą, nors anksčiau Lietuva siekė, kad valdyboje būtų po vieną atstovą iš kiekvienos šalies. Susisiekimo ministras teigia, kad valdybos klausimas nebėra principinis.
„Nėra tai labai principinis klausimas, jeigu nori per agentūrą konkurso būdu atrinkti tobuliausius iš tobuliausių, tai prašau. Man svarbu, kad vyktų procesas“, - BNS tikino R.Sinkevičius.
Bendros įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS trečiadienį teigė, kad Lietuva per bendrą įmonę šioje ES finansinėje perspektyvoje ketina skelbti 85 mln. eurų vertės ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo konkursus.
Estija per bendrą įmonę iki 2020 metų ketina skelbti 44 mln. eurų vertės linijos projektavimo, Latvija – 22,5 mln. eurų vertės Rygos mazgo projektavimo konkursą. Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbtų konkursus, kurių vertė – 144 mln. eurų, Estija - 142 mln. eurų, Latvija – 246,6 mln. eurų.
Projektui, kurio vertė sieks apie 4–5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.
