Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos koordinatorius „Rail Baltica“ projektui Pavelas Telicka informavo, kad pirmajam etapui iš Sanglaudos fondo yra numatyta skirti 127 mln. EUR (438 mln. litų) ir dar 80 mln. EUR (276 mln. litų) - iš transeuropinio TEN-T fondo.
„Numatytų lėšų turėtų pakakti nutiesti europinės vėžės geležinkelį iki Kauno. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai - paskelbtas konkursas ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Marijampolės projektavimo darbams. Realiai dirbti turėtų būti pradėta 2009 metais, ir iki 2013 metų „Rail Baltica“ jau turėtų pasiekti Marijampolę“, - teigė A.Butkevičius.
Ministras sakė, kad marijampoliečiams patiems reikės pasirūpinti krovinių terminalo ties Marijampole įkūrimu. Valstybės lėšomis logistikos centrai bus kuriami tik Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Ministro teigimu, dar per porą metų geležinkelis turėtų būti nutiestas iki Kauno. Tiesa, neseniai dar kartą buvo koreguota būsima trasa ir nutarta, kad nuo Marijampolės būsimas europinės vėžės geležinkelis drieksis ne beveik tiesia linija iki Kauno, o užsuks į Kazlų Rūdą.
„Manau, tai paskutinis šio ruožo koregavimas, daugiau jis nebus taisomas“, - aiškino A.Butkevičius.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, iki Kauno „Rail Baltica“ turėtų būti nutiesta iki 2015 metų. Planuojama, kad traukinių greitis sieks 250 kilometrų per valandą, galbūt visas ruožas bus net elektrifikuojamas. Todėl tiek pačiai trasos sankasai, tiek jos aplinkai bus keliami itin dideli reikalavimai. Mat trasoje negalės būti jokių pervažų, sankirtų su kitais keliais.
Beveik tuo pat metu, kai „Rail Baltica“ bus tiesiama Lietuvoje, tokie patys darbai vyks ir Lenkijoje. Šiuo metu ten taip pat vyksta parengiamieji darbai. Tiesa, kol kas kaimynai dar nenutarė, per kurias teritorijas naujasis geležinkelis drieksis nuo Bialystoko iki Suvalkų, tuo tarpu dėl kitų ruožų jau nutarta.
„Nekyla abejonių, kad „Rail Baltica“ bus reikalinga ne tik keleiviams vežti, bet ir kroviniams gabenti. Jau dabar yra galimybių iš Vokietijos per Lietuvą į Rusiją pervežti didžiulius kiekius konteinerių, tačiau viską riboja perkrovimo galimybės“, - sakė A.Šimėnas. Jis minėjo, kad šiuo metu nelaukiant, kol bus nutiesta „Rail Baltica“ trasa iki Marijampolės, kaip tik rengiamasi plėsti Šeštokų geležinkelio stoties galimybes ir ten perkrauti kur kas didesnius konteinerių kiekius nei iki šiol.
Tiek būsimam krovinių terminalui, tiek ir pačiai „Rail Baltica“ trasai reikalinga žemė šiuo metu yra privačių savininkų rankose. Norint joje projektuoti kokias nors statybas, žemės sklypus būsimo terminalo savininkams teks išpirkti, o tuos, kurie reikalingi geležinkelio trasai, - paimti visuomenės poreikiams.
„Dar šį mėnesį reikiamas įstatymų pataisas žadam pateikti svarstyti Seimui. Tikiuosi, kad joms bus pritarta, jei ne - abejoju, ar iš tiesų pavyks įsisavinti tuos Europos Sąjungos skirtus milijonus“, - sakė susisiekimo ministras.
