Kai Vokietijos gyventojai rinko naująjį parlamentą, šalies sostinėje šurmuliavo ne toks svarbus, tačiau ne mažiau smagus renginys – Berlyno salsos kongresas.
Reiklieji instruktoriai
- Kaip būtų galima palyginti Vilniaus ir Berlyno salsos festivalius? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo geriausio Lietuvos salsos diskžokėjo Vytauto Versecko-Weedskos.
– Berlyno festivalis kiek didesnis, tačiau Vilniaus tikrai nenusileidžia nei organizavimo kokybe, nei žvaigždėmis, nei muzika.
– Kaip galėtum įvertinti Berlyno festivalio diskžokėjų lygį ir darbą?
– Diskžokėjų sudėtis čia labai gera, jų yra net 9. Beje, groja Dj Mauri, kuris šiais metais grojo ir Vilniaus salsos festivalyje.
– Esi grojęs Talino salsos festivalyje. Smagiau groti šokėjams ar būti tiesiog paprastam dalyviui?
– Žinoma, smagiau groti, nors salsos festivalyje tai gali būti sunkus darbas. Yra skirtumas, kai groji nuolatinei publikai, vietos vakarėliuose ir kai festivaliuose, kur jauti žymiai didesnę atsakomybę, kur reikia įtikti didesnei miniai žmonių, kurių skonis –individualus. Dar labai svarbu, kad muzika patiktų ne tik vietiniams bei šokėjams, bet ir salsos festivalių instruktoriams, kurie yra tarptautinio masto žvaigždės. Jų nuvilti nevalia.
– Kaip prisimeni savo pirmuosius pasirodymus festivaliuose? Pavyko įtikti instruktoriams? Gal pasitaikė kuriozų?
– Nors buvau ne sykį grojęs įvairiuose salsos vakarėliuose, festivalyje pirmą sykį pasirodžiau Vilniuje. Nenutuokiau, nei kokia muzika turėtų skambėti, nei kaip tie festivaliai atrodo.
Žinoma, buvo klaidų, tačiau per pastarąjį festivalio vakarėlį sulaukiau pagyrimų iš kelių instruktorių. Sužinoję, kad pradėjau groti tik prieš pusę metų, jie labai nustebo.
– Žinau, kad vienas instruktorius yra pašaipiai pasakęs, jog esi tobulas „vietinis didžėjus“...
– Tai buvo ne instruktorius, o paprastas festivalių dalyvis iš užsienio, jis pats nieko nesugeba – tik važinėja po festivalius ir vaidina žvaigždę kabindamas naivias Rytų europietes arba kales. (Juokiasi.)
Nepakartojamas jausmas
– Kaip prasidėjo tavo diskžokėjo karjera?
– Tai buvo laimingas atsitiktinumas. Nuo mažens esu aistringas melomanas. Nuolatos domiuosi muzika ir esu nemažai jos perklausęs. Buvo kilę minčių išbandyti savo jėgas didžėjaujant, tačiau konkrečiai nepradėjau.
Prieš kokius trejus metus pirmą kartą apsilankiau tuo metu neseniai sukurtos salsos mokyklos „SalsaSisters“ vakarėlyje ir pirmą kartą iš arti pamačiau, kaip šokama salsa. Labai susižavėjau šiuo šokiu ir netrukus pradėjau pats mokytis šokti mokykloje „SalsaSisters“, kurios įkūrėjoms Ievai ir Elenai buvau pažįstamas kaip melomanas.
Su afrokubietiška ir lotynų amerikietiška muzika buvau pažįstamas ir sukaupęs šiokią tokią kolekciją, todėl jos pasiteiravo, ar galėčiau pagroti viename vakarėlyje Kaune.
Debiutas buvo gana sėkmingas ir jausmas groti šokančiai publikai – nepakartojamas.
Taip po truputį tapau „SalsaSisters“ vakarėlių „rezidentu“.
– Neatbunka tavo – melomano muzikos pojūtis vakarėliuose grojant vien salsą?
– Visiškai ne. Nes groju ne tik salsos, bet ir teminiuose vakareliuose – džiazo, braziliškas, afrikietiškas melodijas. Taip pat kasdien klausausi daug kitos – elektroninės, akademinės šiuolaikinės muzikos. Norėdamas pravėdinti galvą nuo salsos turiu būdų, kaip tai daryti.
Didžėjavimo stereotipai
- Koks tavo pasirodymas tau įsiminė labiausiai?
- Tokių buvo keletas. Vienas jų - pirmasis Lietuvoje Vilniaus salsos festivalis. Taip pat Talino festivalis, kadangi buvo pirmasis oficialus pasirodymas užsienyje, kur teko garbė susibičiuliauti su pasaulinio garso salsos didžėjumi DJ Ricardo iš Anglijos. Iš jo sulaukiau daug palaikymo tiek festivalio metu tiek ir po jo.
Gerai įsiminiau ir kada gavau sugroti „nelegalų“ 30 minučių setą Rygos salsos festivalio „afterpartyje“. Tada kolega iš Latvijos užleido pultą pusvalandžiui. Tą syk šokėjų reakcija buvo nepakartojama.
- Kuo salsos didžėjavimas yra išskirtinis?
- Sudėtingas klausimas. Šiuo metu vyrauja labai daug stereotipų apie didžėjavimą. Daugelis mano, kad muziką būtina miksuoti, bet pamiršta kokia buvo didžėjavimo istorija. Pirmieji didžėjai šokių salėse maždaug apie keturiasdešimtuosius praeito šimtmečio metus. Kažkam kilo geniali mintis, kad nepraktiška į šokius kviesti 12 - os žmonių orkestrą, o žymiai pigiau pastatyti grotuvą, vėliau kelis grotuvus ir vieną žmogų, kuris parinkinėtu muziką. Tokiu atveju ir girdyti ir valgydinti reikėdavo žymiai mažiau atlikėjų. Vieni sako, jog ta tradicija kilo Jamaikoje, bet manau, kad panašiu metu tokie dalykai vyko pirmiausia Amerikoje ir Anglijoje.
Taigi, salsos didžėjavime, grojant šokėjams kūrinių tikslus sumiksavimas nėra toks svarbus. Labai svarbi dainos pradžia bei pabaiga. Šios kūrinio dalys yra kupinos muzikinių akcentų, kurie ir yra svarbūs geram šokėjui.
Žinoma, pasitaiko didžėjų bandančių salsą miksuoti ir suvedinėti vienodą tempą bei ritmą, tačiau šokti pagal tokį grojimą beveik neįmanoma, nes šokis tampa itin monotoniškas.
- Ar tavo grojime yra kažkokie ribojimai? Kažkokie salsos stiliai, kuriuos tu gali groti, kurių ne?
- Žmonės dažnai neskiria lotynų amerikietiškos muzikos žanrų ir maišo sambą, cumbią, salsą ir latino housą ar net ispanišką flamenką.
O tada įsivaizduoja, kad tai yra vienas stilius – latino. Nors taip toli gražu nėra. Kiekvienas šis žanras dažniausiai turi tiek labai skirtingą ritmiką, tiek melodiką.
Visa ta muzika skirtingai šokama nes tai skirtingų Lotynų Amerikos šalių tradicinės arba populiariosios muzikos žanrai, kurių suplakti i vieną krūvą gink Dieve nevalia.
Salsos muzika yra įvairių laikotarpių ir stilių, vakarėliuose stengiuosi groti juos visus. Tačiau, žinoma, negroju bet ko, nes yra tikrai nemažai lotynų amerikietiško popso ar nekokybiškos produkcijos, kaip ir bet kuriame kitame muzikiniame žanre.
Socializacijos priemonė
– Kodėl lietuviai taip domisi mums tolima lotynų muzika? Kaip manai, kokia tokio intereso priežastis?
– Sunku pasakyti, bet vienas dalykas tikrai aišku. Plataus mąstymo žmogui gali būti įdomios kitos kultūros ar subkultūros.
Jei kalbėsime apie muziką, ji yra labai įvairi. Lotynų Amerikos muzikoje yra daugybė tradicijų – ir afrikietiška perkusija, ir europietiškos melodijos, ir, žinoma, stipri afroamerikietiško džiazo įtaka. Ta muzika, kurią groju ir pagal kurią šokama mūsų vakarėliuose, labiau tinkama rafinuotam skoniui, nes ritmiškai ir melodiškai gana sudėtinga. Mūsų vakarėliuose retai išgirsite Lotynų Amerikos popsą, kuris dažniausiai yra smarkiai supaprastinta tradicinės muzikos forma, įvilkta į popsinį formatą.
Jei kalbėsime apie platesnį kontekstą, su šia muzika greta eina ir šokis. Labai nedaug yra subkultūrų, kuriose šokis užimtų ypač svarbią vietą ir būtų naudojamas kaip socializacijos priemonė. Kai kas panašaus yra lindihopas ar argentinietiškas tango.
TIK FAKTAI
Dj Weedska muzikinę karjerą pradėjo 2006 metais.
Jis yra sukaupęs per 2 000 salsos muzikos albumų.
Šis diskžokėjas taip pat yra IT specialistas
