Lietuvos vaidmuo Europos Sąjungoje (ES) priklausys nuo to, kiek šalis bus stipri, sugebės išnaudoti savo resursus bei panaudoti finansinę organizacijos pagalbą.
Gerai vertindamas šalies nuveiktus darbus siekiant narystės ES ir trečiadienį (04.16) pasirašytą Stojimo sutartį, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimondas Lopata konstatavo, kad viena svarbiausių Lietuvos atramų ES - šalies politinis stuburas - yra silpna.
"Pasiekimas vadintinas istoriniu, bet istorija tuo nesibaigia - dabar svarbiausia suvokti, kokį vaidmenį vaidinsime Europos Sąjungoje, o tam pirmiausia reikia turėti kietą politinį stuburą. Įvykiai, kurie pastaraisiais mėnesiais vyksta Lietuvoje, rodo, kad tokio neturime", - “Eltai” sakė R. Lopata.
Pasak politologo, jei politinį stuburą šalis sugebėtų sutvirtinti, jos vaidmuo ES Rytų politikoje, turėdamas omenyje santykius su Rusija, Kaliningrado sritimi, Baltarusija, Ukraina, būtų gana rimtas.
Komentuodamas kitus veiksnius, kurie lems Lietuvos pozicijas ES, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas kaip vienus iš svarbesniųjų išskyrė ir žmogiškuosius resursus.
"Per kelerius metus į įvairias Europos institucijas turėsime nusiųsti apie 400 žmonių, įskaitant ir diplomatinį korpusą. Be to, turime prisiminti, kad per metus Europos Sąjungoje vyksta apie 5 tūkst. susitikimų, todėl mažiausiai 40 žmonių, kurie dirbtų įvairiose valstybinėse struktūrose čia, Lietuvoje, turėtų būti ten ir kiekvieną dieną. Didelis klausimas, ar mes jau esame tam pasiruošę ir ar patempsime?" - teigia jis.
R. Lopatos įsitikinimu, neabejotinai Lietuvos pozicijos nemažai priklausys nuo didžiosios politikos - t.y. tų politinių kombinacijų, kurios yra sudaromos pačioje ES, o Lietuvai teks mokytis įvairių jėgos pusiausvyros žaidimų.
Vertinant finansiniu aspektu, suderėta, kad 2004-2006 metais vienas Lietuvos gyventojas į ES biudžetą santykinai turės sumokėti 508 litus, o paramos iš ES biudžeto gaus 1855 litus. ES struktūrinė parama sieks 1360 litų vienam mūsų šalies gyventojui.
"Be jau išvardytų dalykų, Lietuvai labai svarbu išnaudoti tą finansinę paramą, kuri netrukus ją pasieks ir kuri jau norėjo mus pasiekti, tačiau kurios mes nesugebėjome pasiimti. Trauka į ES yra, ji kaip dulkių siurblys: jis traukia, bet jeigu šiukšlė pasitaiko didesnė, į jį neįtelpa", - sako R. Lopata.
Lietuva derybų su ES oficialiai buvo pakviesta 1999 gruodį Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių susitikime. Šalis derybas dėl narystės ES pradėjo 2000 metų vasarį, o baigė pernai gruodžio viduryje Kopenhagoje vykusiame ES viršūnių susitikime.
ELTA
