Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc. jo akcijų, britų koncernui „British Petroleum“ (BP) valdo apie 20 proc., o šių metų pradžioje Kataro suverenus turto fondas ir prekybos energijos ištekliais gigantai anglų-šveicarų bendrovė „Glencore“ taip pat įsigijo didelį rusų kompanijos akcijų paketą, rašoma „Suddeutsche Zeitung“.
Šio koncerno vadovybę formuoja Rusijos valdžia ir, neabejotinai, ji taip pat lemia ir šios bendrovės vystomą politiką.
Todėl G. Schroderio iškėlimas kaip „nepriklausomo direktoriaus“ „Rosneft“ direktorių taryboje – prilyginama narystei stebėtojų taryboje – taip pat buvo paremtas vyriausybės vadovo Dmitrijaus Medvedevo dekretu. Direktorių taryboje taip pat yra ir BP vadovas Robertas Dudley’us. Skirtingai nuo „Gazprom“, „Rosneft“ nėra dažnai minimas konfliktų su kaimyninėmis valstybėmis ar Europa kontekste. Tačiau jos veiksmai pastaruoju metu liudijai tai, kad ir šiuo atveju sunku atskirti ekonomiką ir Kremliaus politiką. Pavyzdžiui, šis koncernas neseniai atsidūrusiam sunkioje situacijoje Venesuelos režimui suteikė daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių kreditą, nors analitikai jau seniai su nerimu stebi paties rusų koncerno skolų kreivę. Maža to, „Rosneft“ aktyviai veikia Libijoje, Egipte ir Irake.
Galingasis „Rosneft“ vadovas Rusijoje vadinamas „Dartu Veideriu“
Šių metų gegužę naujos atstovybės Berlyne atidarymo metu „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas paskelbė apie dvigubinamas investicijas Vokietijoje – jos sudarys 600 mln. per artimiausius penkerius metus. Naftotiekis „Družba“ („Draugystė“) planuojamas nutiesti iki naftos perdirbimo gamyklų Karlsruhėje ir Foburge, dalis jų akcijų priklauso tai pačiai „Rosneft“. Šiuo metu ten yra perdirbama nafta iš Šiaurės Afrikos, kuri yra transportuojama Italijos teritorija. Maža to, „Rosneft“ valdo 54 proc. naftos perdirbimo gamyklos PCK, įsikūrusiame Švedto mieste, akcijų. Rusija yra trečiojoje vietoje Vokietijoje tarp bendrovių, kurios užsiima naftos perdirbimu.
Ketvirtis Vokietijos importuojamos naftos tenka „Rosneft“ daliai. Net tarp didžiųjų Rusijos valstybinių bendrovių „Rosneft“ užima ypatingą vietą, o to nuopelnai krenta jos vadui Igoriui Sečinui. 56-ių I. Sečinas, kaip ir Vladimiras Putinas, anksčiau vykdė KGB veiklą užsienyje. Nuo pat darbo su Putinu laikų Sankt Peterburge I. Sečinas yra vienas iš artimiausių dabartinio prezidento aplinkos žmonių. Kuomet V. Putinas tapo vicemeru, I. Sečinas pradėjo vadovauti jo administracijai. Persikėlus į Maskvą jis tapo įtakingos šalyje prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, atsakingu už energetikos klausimus. V. Putinui atlikus apsikeitus prezidento poste su D. Medvedevu ir tapus premjeru, I. Sečinas užėmė vicepremjero postą. Tuo pat metu „Rosneft“ iš nedidelės bendrovės, valdžiusios tuomet jau privatizuotos sovietų naftos pramonės likučius, tapo didžiausiu naftos koncernu šalyje. Teismų sistemos ir slaptųjų tarnybų agentų dėka konkurentai buvo privesti iki bankroto, jų nuosavybė buvo nusavinta, o gamyklos sužlugdytos. 2003-iaisias „JUKOS“ vadovas Michailas Chodorkovskis buvo dešimčiai metų išsiųstas į kalėjimą, o likusią jo koncerno dalį prarijo „Rosneft“.
Puikiai žinodamas šį pavyzdį, verslininkas Vladimiras Jevtušenkovas 2014-aisiais savanoriškai sutiko atsisakyti savo bendrovės „Bašneft“, ir praėjusiais metais ji tapo „Rosneft“ dalimi. Pats V. Jevtušenkovas atsipirko namų areštu. Tačiau „Rosneft“ dar reikalauja papildomų 2,5 mlrd. kaip „kompensacijos“ ir grasina sužlugdyti „Sistema“, didžiulį V. Jetušenkovo koncerną.
Praėjusios savaitės pradžioje, viename iš Maskvos teismų, prasidėjo bylos prieš buvusį ekonomikos vystymosi ministrą Aleksejų Uliukajevą, kuris pasisakė prieš „Bašneft“ pardavimą „Rosneft“. Tyrėjai kaltina jį tuo, kad jis šantažavo I. Sečiną. Tai visiškai nerealus scenarijus, nes I. Sečinas yra laikomas antruoju pagal įtaką Rusijoje žmogumi po V. Putino, lenkdamas net ir rusų premjerą. Dėl milžiniškos įtakos Rusijoje jis gavo pravardę „Dartas Veideris“.
Jeigu G. Schroderis rugsėjo pabaigoje stos į „Rosneft“ direktorių tarybos gretas, tai jis privalės dirbti kartu su tokiais žmonėmis, kaip Olegas Feoktistovas. Šis slaptos tarnybos FST generolas 2016-ųjų vasarą tapo „Rosneft“ viceprezidentu ir vidaus saugumo tarnybos vadovu, tačiau šių metų kovą paliko šią bendrovę. Būtent tuo laikotarpiu Rusijos vyriausybėje vyko ginčai dėl to, kam turėtų atitekti valstybei priklausę „Bašneft“ aktyvai. Kalbama, kad šiai operacijai vadovavo O. Feoktistovas, ir būtent jis yra susijęs su tuo, kad A. Uliukajevas atsidūrė ant kaltinamųjų suolo. „Ponas Sečinai, ar yra Rusijoje kas nors, kas jūsų neturėtų bijoti“, – paklausė I. Sečino vokiečių žurnalistai, kuomet „Rosneft“ vadovas gegužę davė vieną iš retų savo interviu. „Tokį klausimą ir aš pats sau esu uždavęs“, – atsakė jis.
Sulaukė dabartinės kanclerės kritikos
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, jog pasitraukusi iš politikos neužsiims verslu, ir sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio bolatiravimąsi į Rusijos vyriausybės valdomo „Rosneft“ direktorių tarybą. „Aš nemanau, kad tai, ką daro G.Schroederis, yra normalu“, – interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė A.Merkel.
„Aš neketinu užimti kokį nors postą versle po to, kai baigsiu darbą Vokietijos kanclerės pareigose“, – pridūrė ji.
Rusijos vyriausybė šio mėnesio viduryje patvirtino G.Schroederio, kuris laikomas artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiuliu, kandidatūrą į didžiausio šalies naftos koncerno „Rosneft“, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, direktorių tarnybą.
Atnaujintą direktorių tarybą, jos narių skaičių didinant nuo 9-ių iki 11-os, „Rosneft“ akcininkai rinks rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl to, kad vyriausybė valdo daugiau kaip pusę naftos giganto akcijų, neabejojama G.Schroederio sėkme šiuose rinkimuose. Socialdemokratas G.Schroederis, nuo 1998 iki 2005 metų dirbęs Vokietijos kancleriu, 70-ąjį gimtadienį per Ukrainos krizę šventė rūmuose prie Sankt Peterburgo. Jis viešai priešinosi sankcijoms, kurios dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje palietė ir „Rosneft“.
Būdamas Vokietijos kancleriu G.Scroederis aktyviai gynė Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ projektą, o susitarimas su Rusija dėl jo įgyvendinimo buvo pasirašytas paskutinėmis G.Scroederio kadencijos dienomis. Baigęs politinę karjerą, G.Scroederis buvo Rusijos naftos koncerno TNK-BP, kuris dabar yra „Rosneft“ dalis, direktorių tarybos narys. Dabar jis vadovauja „Nord Stream“ akcininkų komitetui.
