Perduotos į teismą baudžiamosios bylos kaltinamajame akte buvo rašoma, kad R. Kurlianskis siekė, kad „darbietis“ Vytautas Gapšys paveiktų tuometinį Darbo partijos Seime seniūną K. Daukšį. Dabar kaltinimuose V. Gapšiui rašoma, jog R. Kurlianskis siekė, kad V. Gapšys pats arba per K. Daukšį galbūt paveiktų L. Graužinienę dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto nukėlimo į pavasario sesiją 2016-siais.
Teisme per posėdžius apklausus bylos liudytojus ir išnagrinėjus bylos medžiagą valstybės kaltintojas šioje byloje prokuroras Justas Laucius mano, jog iš kaltinimo šalintinos prekybos poveikiu epizoduose nurodytos aplinkybės, jog buvo tariamasi paveikti Seimo narį K. Daukšį, kad jis 2015 metų gruodžio 8 dieną Seime užregistruotų ir pateiktų priėmimui pasiūlymą dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Spalio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas planavo baigti įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, tačiau valstybės kaltintojas prokuroras J. Laucius paprašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas lapkričiui.
Prokuroras padarė išvadą, kad, įvertinus per ikiteisminį tyrimą ir per teisminį nagrinėjimą gautus duomenis, kaltinamųjų parodymus, nagrinėjant teisme nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nuo nurodytų kaltinime.
„Teismui baigiant nagrinėti bylą, prokuroras ruošiasi baigiamosioms kalboms ir analizuoja teisme išnagrinėtų įrodymų ir per ikiteisminį tyrimą surinktų duomenų atitiktį. Tai padarius pastebėta, kad kai kurios kaltinimuose nurodytos aplinkybės tapo ryškesnės, kitos blankesnės, atsirado ir kai kurių reikšmingų aplinkybių, būtinų įtraukti į kaltinimus“, – BNS sakė valstybės kaltintojas „MG Baltic“ byloje J. Laucius.
Pasak jo, būtent todėl kai kurios kaltinimuose nurodytų veikų aplinkybės buvo patikslintos.
„Nei kaltinamiesiems inkriminuotų veikų kvalifikacija, nei jiems inkriminuotų nusikaltimų epizodų nesumažėjo. Tiesiog buvo pakoreguotas kaltinime nurodytų veiksmų aprašymas ir kai kurių iš šių veiksmų teisinis vertinimas. Visa tai buvo padaryta siekiant kuo labiau užtikrinti kaltinamųjų teisę į gynybą", – BNS sakė prokuroras J. Laucius.
Šalinamos nepasitvirtinusios aplinkybės
Prokuroro J. Lauciaus prašyme nurodoma, kad šalintinos nepasitvirtinusios aplinkybės, jog R. Kurlianskis siekė, kad V. Gapšys panaudotų įtaką kitiems Seimo nariams bei paveiktų Darbo partijos Seime seniūną K. Daukšį.
Iš kaltinimo pašalindama aplinkybes, jog buvo tariamasi paveikti Seimo narį K. Daukšį, kad jis 2015 metų gruodį Seime užregistruotų ir pateiktų priėmimui pasiūlymą dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, prokuratūra nurodo, kad šiuose prekybos poveikiu epizoduose nustatyta, jog buvo siekiama, kad būtų paveikta tuometinė Seimo pirmininkė L. Graužinienė.
Pasak prokuratūros, nustatyta, kad L. Graužinienę buvo siekta paveikti, jog ji neįtrauktų į 2015 metų gruodžio 17, 22 ir 23 Seimo posėdžių darbotvarkę Pelno mokesčio įstatymo projekto, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 2015 metų gruodžio 16 dienos posėdyje ir perdavė įtraukimui į Seimo posėdžio darbotvarkę bei nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo eilinę 2016 metų Seimo pavasario sesiją.
Anksčiau kaltinime buvo nurodoma, kad politikę buvo siekta paveikti, jog ji šį Pelno mokesčio įstatymo projektą išimtų iš Seimo posėdžio darbotvarkės.
2019 metų balandį L. Graužinienė, o tų pačių metų rugsėjį ir K. Daukšys, kaip liudytojai jau buvo apklausti Vilniaus apygardos teismo posėdžiuose. K. Daukšys teigė beveik nieko nepamenąs apie Pelno mokesčio įstatymo keitimo aplinkybes.
Tuo metu L. Graužinienė teismui teigė, kad įstatymo projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės ne dėl spaudimo, o dėl to, kad jis neatitiko perkeliamos ES direktyvos.
Vilniaus apygardos teismui liudijusi buvusi „darbietė“ sakė, kad netinkamas direktyvos perkėlimas galėjo turėti neigiamų pasekmių, jei būtų sulaukta skundų. Įstatymo pataisomis, pasak žiniasklaidos, buvo nepatenkinta „Vilniaus prekybos“ grupė, o „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis dėl jų bandė daryti įtaką kai kuriems Seimo nariams.
Direktyva numato, kad antrinės įmonės nesinaudotų dividendų apmokestinimo išimtimis, kai siekiama mokestinės naudos. Finansų ministerijos atstovai tyrimo metu liudijo, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siekta užkirsti kelią iki tol galiojusiai praktikai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė susimažina mokesčio bazę.
Kaip skelbė portalas delfi.lt, ministerijos iniciatyvai kuo greičiau priimti įstatymo pataisas priešinosi „Vilniaus prekyba“, į tai buvo įsitraukusi buvusi bendrovės valdybos narė Diana Dominienė ir jos pažįstamas, tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis.
„Jeigu direktyva netinkamai perkeliama, netinkamai interpretuojama, kyla finansinės pasekmės valstybei, todėl Seimas yra atsakingas už patį turinį. Mokestiniai dalykai reikalauja ypatingo tikslumo, mano pareiga buvo perkelti kuo tiksliau, šiandien šis įstatymas veikia, perkelta pažodžiui. Manau, kad aš padariau gerą darbą“, – žurnalistams po apklausos teisme teigė buvusi politikė.
Teisme kaip liudytoja buvo apklausta ir Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė.
A. Brazdilienė teismui liudijo, kad buvo sulaukusi tuometinės Seimo pirmininkės L. Graužinienės skambučio.
„Kad blogai dirbam, nesugebam tinkamai perkelti direktyvos“, – teismui apie parlamento vadovės telefonu pasakytus priekaištus vardijo liudytoja.
Dėl sulauktų pastabų ji pasidalijo su komiteto nariais ir jo pirmininku P. Narkevičiumi. A. Brazdilienė sakė, kad nebuvo dažnas atvejis, kad parlamento vadovė skambintų dėl įstatymų projektų.
Manęs niekas niekas nebandė paveikti – L. Graužinienė
„Tai prasilenkia su realybe, niekas niekur manęs nepaveikė. Niekas nebandė manęs paveikti, paprasčiausiai buvo žiūrima, kad teisingai perkelti Europos Sąjungos reikalavimus, direktyva yra perkelta pažodžiui, čia kažkokia nesąmonė. Niekas niekada manęs nebandė paveikti, nežinau, ką paaiškinti“, – BNS sakė buvusi politikė L. Graužinienė, paklausta apie prokuratūros tikslinamas faktines aplinkybes.
Pasak L. Graužinienės, kadangi buvo perkeliamas europinis teisės aktas, jos pareiga buvo prižiūrėti, kad direktyva būtų perkelta tiksliai ir teisingai.
„Visą laiką Seime tas vyksta – tai įdedamas klausimas (į darbotvarkę –BNS), tai išimamas (iš darbotvarkės – BNS), tiesiog darbiniai Seimo reikalai, įstatymas priimtas, jis veikia, jo veikimo niekas nesustabdė. Tikrai man niekas jokios įtakos nedarė, neturėjau reikalų su juo, su jokiu R. Kurlianskiu, niekada“, – BNS teigė buvusi Seimo pirmininkė.
L. Graužinienės pavardė minima ir epizode dėl kelio Vilnius – Utena
Liudytojos L. Graužinienės pavardė minima ir epizode dėl kelio Vilnius-Utena remonto. R. Kurlianskis kaltinamas siekęs, jog „darbietis“ V. Gapšys, pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, pažintimis, paveiktų Seimo pirmininkę L. Graužinienę, jog ši 2015 metų rudenį į Seimo 7-osios eilinės rudens sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą.
Buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis yra kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos bei priežiūros viešosios ir privačios partnerystės būdu.
Projekto vertė siekė beveik 170 mln. eurų, todėl jam pritarti turėjo Seimas.
Portalo delfi.lt cituojama bylos medžiaga rodo, kad R. Kurlianskis galėjo „stumti“ šį klausimą su buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.
Advokatas sako, kad tik dabar paaiškėjo svarbios detalės
Artėjant į pabaigą „MG Baltic“ politinės korupcijos bylai, advokatai sako, kad būtent dabar paaiškėjo nežinomi faktai, ir teismas turėtų aiškintis vykdytos kriminalinės žvalgybos teisėtumą.
Be to, prokurorui pakeitus kaltinimo faktines aplinkybes, gynyba tikriausiai sieks, kad jau apklausti liudytojai vėl būtų kviečiami į teismą, nes, pasak advokatų, anksčiau jie teisme buvo apklausiami apie kitas aplinkybes.
„Kvalifikacija nesikeičia, bet faktinės aplinkybės iš esmės keičiasi skirtingomis. Esant tokiai situacijai mes, matyt, užtruksim dar kažkiek laiko. Kaltinimo struktūra keičiasi, aš nežinau, kas paskatino tą daryti, kai teisminis nagrinėjimas eina į pabaigą“, – BNS sakė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
S. Slapšinsko teigimu, J. Laucius atsisakė tam tikrų kaltinimo detalių – viena iš jų, pasak advokato, bent jau taip aiškėja, kad jokio poveikio, bent jau keliems asmenims nebuvo, vienas iš jų buvęs „darbietis“ K. Daukšys, kuo anksčiau R. Kurlianskis buvo kaltinamas.
Prokuroras J. Laucius taip pat nurodo, kad nustatyta, jog buvo siekiama, kad būtų paveikta tuometinė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus. Anksčiau prokuratūra teigė, kad jog tokiu poveikiu buvo siekiama žemės ūkio ministrės teisėto veikimo vykdant įgaliojimus.
Prokuratūros prašyme nurodoma aplinkybė, kad buvo siekiama paveikti buvusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Petrą Narkevičių ir šio komiteto narius, kad šie 2015 metų gruodžio 9 – gruodžio 16 posėdžiuose nepritartų Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ar stabdytų šio teisės akto projekto svarstymą iki 2016 metų.
V. Baltraitienė, P. Narkevičius kaip ir K. Daukšys bei L. Graužinienė kaip liudytojai buvo apklausti „MG Baltic“ korupcijos byloje.
„Matyt, gynyba teiks prašymus apklausti asmenis, kurie minimi kaltinimuose, nes prieš tai jie buvo apklausti visai apie kitas aplinkybes, prokuroras atsisakė kaltinimo, kad jokio poveikio nebuvo“, – BNS sakė S. Slapšinskas.
Advokatas S. Slapšinskas atkreipė dėmesį, kad tik besibaigiant bylai buvo išslaptinta reikšminga Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kriminalinės žvalgybos informacija.
„Įdomi situacija – kai apygardos teismas pats paprašė išslaptinti informaciją, STT atsakymas buvo neigiamas, o kai prokuroras paprašė vos ne savo iniciatyva, STT suskubo išslaptinti. Ir paaiškėjo pakankamai sensacingi dalykai, ko anksčiau nebuvo žinoma – prieš ikiteisminį tyrimą buvo ne vienas, o du kriminalinės žvalgybos tyrimai“, – BNS sakė S. Slapšinskas.
Pirmasis kriminalinės žvalgybos tyrimas baigėsi 2015 metų spalio 19 dieną.
„Panašu, kad jis baigėsi niekuo. Nežiūrint į tai, iš pirmojo kriminalinės žvalgybos tyrimo į baudžiamąją bylą yra pateikti devyni R. Kurlianskio, E. Masiulio ir V. Gapšio susitikimai ir jų pokalbių įrašai. Įdomi situacija, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas baigiasi niekuo, informacija pagal įstatymą negali būti naudojama, ji turi būti sunaikinama, bet ji toliau naudojama“, – stebėjosi advokatas.
S. Slapšinskas svarstė, koks buvo pagrindas antram kriminalinės žvalgybos tyrimui.
Buvo apklausti prokurorai, kurie kontroliavo kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą.
„Per visą procesą buvo kalba apie vieną kriminalinės žvalgybos tyrimą, dabar matom, kad nieko panašaus – buvo du skirtingi kriminalinės žvalgybos tyrimai su visiškais skirtingais tyrimo objektais. Kodėl informacija buvo naudojama, o ne sunaikinama, reikės aiškintis teisme“, – pažymėjo R. Kurlianskio gynėjas.
Pasak jo, teikimuose ir nutartyse rašoma, kad informacijos apie susitarimus nebuvo, tačiau kriminalinės žvalgybos tyrimas vis tęsiamas, kol 2016 metais pradedamas ikiteisminis tyrimas.
S. Slapšinskas mano, kad advokatai prašys, kad Vilniaus apygardos teismas iš naujo tikrintų visų byloje esančių telefoninių pokalbių kontroliavimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pasak advokato, pateiktoje analitinėje pažymoje vos ne kiekviena R. Kurlianskio ir kitų asmenų frazė vertinama kaip susitarimas korupcinei veikai, tačiau iš teikimų ir teismų nutarčių matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nurodo nenustačiusi jokios informacijos apie nusikaltimą.
„Labai įdomu, kai analitinėje pažymoje vienokia įvykių interpretacija, procesiniuose dokumentuose kitokia interpretacija. (..) Parodo, kiek laisvai galima interpretuoti kriminalinės žvalgybos reikalavimus, kiek laisvai galima interpretuoti kitų žmonių pokalbių tekstą, kažkokią dalį nutylint. Situacija iš tikrųjų nėra gera“, – mano S. Slapšinskas.
„Kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo trūkumas, apygardos teismas turės analizuoti šitą situaciją, kodėl tai vyko dešimt mėnesių, man nesuprantama, kodėl ta informacija visą procesą buvo slepiama“, – stebėjosi jis.
Prokuroras J. Laucius advokato S. Slapšinsko pasisakymo BNS nekomentavo.
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje prekyba poveikiu ir kyšininkavimu yra kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvę Seimo nariai liberalas Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei „darbietis“ V. Gapšys. Eksparlamentaras G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“ vasarą pakeitusiam pavadinimą į „MG Grupė“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
