Nors dėl COVID-19 infekcijų šuolio žemyninėje Prancūzijos dalyje vasarą mažiau žmonių buvo paguldyti į ligonines ir mirė nei ankstesnių pandemijos bangų metu, nesėkminga skiepijimo kampanija salose, kuriai trukdė nepasitikėjimas nacionalinėmis valdžios institucijomis, ypač sveikatos klausimais, paskatino gydytojus situaciją salose vadinti „karo lauku“.
Gvadelupoje ir Martinikoje, dviejose pagrindinėse Prancūzijos salose Karibuose, nekrologus tradiciškai skaito radijo laidų vedėjai populiarių segmentų metu, kurie kasdien trunka apie 20 minučių, rašo politico.eu.
Tačiau šiuo metu abi salos kovoja su ketvirtąja koronaviruso pandemijos banga, todėl radijo stotims teko skirti daugiau laiko nekrologų segmentams, kurie dabar gali trukti iki valandos, o per dieną pranešama apie 60 mirčių.
Salų ir žemyno kontrastas yra ryškus: nuo rugpjūčio 25 d. 62,9 proc. visų Prancūzijos gyventojų yra pilnai skiepyti. Salose – šio skaičiaus trečdalis. Tik apie 22,5 proc. vyresnių nei 12 metų žmonių yra pilnai imunizuoti Martinikoje, ir apie 20 proc. – Gvadelupoje. Abiejose salose gyvena šiek tiek mažiau nei 400 tūkst. gyventojų.
Gvadelupoje užfiksuotas „nedidelis nuosmukis“, tačiau pandemija išlieka „rimta“, sakė Gvadelupos regioninės sveikatos agentūros generalinė direktorė Valerie Denux.
Vietos valdžios institucijos saloje pranešė, kad praėjusią savaitę atvejų skaičius viršijo 6 tūkst., o ligoninėse – 336 nauji pacientai. Intensyviosios terapijos lovų skaičius padidėjo trigubai (92 lovos), o rugpjūčio 25 d. į žemyną buvo evakuoti 26 pacientai. Per savaitę mirė 115 žmonių.
Tai paskatino abiejų salų valdžios institucijas pratęsti karantiną, uždaryti paplūdimius ir parduotuves, kuriose prekiaujama ne pirmo būtinumo produktais. Didžioji dalis turistų, į smėlėtus salų krantus atskridę birželio ir liepos mėnesiais, turėjo išskristi atgal. Visiems ten vis dar esantiems patariama išvykti.
„Jei mums reikėjo įrodymų, kad skiepai yra geriausias atsakas į [greičiau plintančią] delta atmainą, Antilai pateikė, jei galiu taip pasakyti, žiaurų įrodymą“, – per ministrų kabineto posėdį sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Socialiniuose tinkluose sveikatos apsaugos ministras Olivier Véranas paprašė savanorių gydytojų ir slaugytojų keliauti į Gvadelupą ir Martiniką, kur, jo teigimu, ligoninės „perpildytos“. Per dvi savaites beveik 500 gydytojų, slaugytojų ir ugniagesių gelbėtojų nuvyko į Gvadelupą ir Martiniką.
„Facebook“ grupėje, sukurtoje diskutuoti apie pandemiją Gvadelupoje ir kitose Prancūzijos Karibų jūros salose, dešimtys sveikatos priežiūros darbuotojų guodžiasi, kokie jie yra išsekę, bet taip pat atsako į klausimus ir komentarus apie vakcinas.
„Situacija katastrofiška, kaip karo lauke. Mes negalime sustabdyti bangos“, – rašė daktaras Mabchouras grupėje, ragindamas skaitytojus skiepytis.
Remiantis Gvadelupos regioninės sveikatos agentūros atliktu tyrimu, „20 proc. [salos gyventojų] nori pasiskiepyti, tačiau 40 proc. vis dar laukia, kol sužinos daugiau apie šalutinį poveikį ar pačią vakciną“, – paaiškino V. Denux.
Šešėlį meta chlordekono skandalas
Salos gyventojai kaip nepasitikėjimo priežastį dažnai nurodo „chlordekono aferą“. Šis nuodingas pesticidas, geriau žinomas JAV prekės ženklu „Kepone“, buvo naudojamas bananų plantacijose abiejose salose iki 1993 m., nepaisant to, kad 1979 m. Pasaulio sveikatos organizacija identifikavo jį kaip kancerogeną ir uždraudė Prancūzijoje 1990-aisiais.
Pasak Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerijos, daugiau nei 90 procentų suaugusių Gvadelupos ir Martinikos gyventojų buvo paveikti nuodų. Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto atliktas tyrimas teigia, kad chlordekonas, kaip įtariama, padidina prostatos vėžio riziką. Martinikos salai priklauso šio tipo vėžio pasaulio rekordas – 227 atvejai 100 000 gyventojų.
„Vyriausybė melavo apie chlordekonus. Pandemijos pradžioje vyriausybės nariai sakė, kad nebūtina dėvėti kaukės, o dabar reikia, net jei esame paskiepyti. Jie visada meluoja. Aš jais nebepasitikiu ir nenoriu būti priverstas skiepytis“, – Pointe-à-Pitre oro uoste sakė 30-metis vietinis gyventojas, prašęs būti pavadintas Mickaelu.
Nepasitikėjimą kursto ir socialiniuose tinkluose bei bendravimo programėlėse skleidžiama dezinformacija. Kai Jacobas Desvarieux, populiaraus vietinio muzikinio žanro, žinomo kaip „zouk“, legenda, mirė būdamas 56 metų nuo COVID-19, nepaisant to, kad jis buvo paskiepytas trimis vakcinos dozėmis, pasklido gandai, kad nuo „vakcinos perdozavimo“ įmanoma mirti. Tačiau jo imunitetas buvo susilpnėjęs po kepenų persodinimo.
„Socialiniuose tinkluose sklando daug melagingų naujienų, ir tai yra nepriimtina sveikatos priežiūros komandoms iš Gvadelupos ar tiems, kurie atvyko mums padėti ir gyvena tokioje situacijoje“, – sakė Christine Wilhem, Gvadelupos ligoninės „Basse-Terre“ direktorė.
V. Denux nurodo dar vieną veiksnį: „Svarbu nepamiršti kultūrinio aspekto. Žmonės linkę priešintis skiepijimui ir teikia pirmenybę tradicinėms augalinėms priemonėms“.
Tradicinės priemonės yra labai populiarios Antiluose. Nuo praėjusių metų vasario šoktelėjo vaistažolių sirupo („Virapic“), pristatyto kaip „stebuklingas vaistas“ nuo COVID-19, pardavimai. Tačiau jokie įrodymais pagrįsti tyrimai nebuvo atlikti, kad tai patvirtintų.
Visgi, žmonės pamažu eina skiepytis vis aktyviau. Russelas, 32 metų vyras, kuris sakė, kad „anksčiau nejautė poreikio pasiskiepyti“, yra vienas iš jų.
„Ne kiekvieną dieną seku naujienas, bet kai išgirdau, kad medicinos darbuotojai atvyksta iš užjūrio mums padėti, supratau, kad situacija yra prasta, ir džiaugiuosi, kad pasirinkau pasiskiepyti, – sakė jis rugpjūčio 26 dieną. – Nes nežinau, kiek dar mūsų medicinos sistema gali atlaikyti.“
